Konservatyviam merui nepatinka karnavalo nuogybės
Rio de Ža­nei­ro kar­na­va­lą, pa­žė­ru­sį ne­įp­ras­tai griež­tos kri­ti­kos ša­lies ly­de­riams, įspū­din­gai už­bai­gė trans­ves­ti­tas.

Transvestitas Pabllo Vittaras pasirodė per paskutinį paradą jau po vidurnakčio, su sambos mokykla „Beija Flor“. Viena jos platforma vaizdavo lūšnyną su kasdienio tenykščio gyvenimo scenomis: pagrobimais, šaudymais ir lavonu karste, ant kurio buvo užrašyta: „Prarasta dar viena viltis.“

Ant kitos platformos važiavo korumpuotais verslininkais apsirengę atlikėjai, kurių kišenės buvo išsipūtusios nuo dolerių. Pats P. Vittaras šoko ant platformos vilkėdamas vaivorykštės spalvų kostiumą – jis taip demonstravo palaikymą Brazilijos LGBT bendruomenei ir akcentavo vieną pagrindinių „Beija Flor“ pasirodymo temų – kovą su seksualine netolerancija ir kitokiu nepakantumu. Kaip pranešė teisių gynimo grupė „Grupo Gay de Bahia“, 2017 metais buvo nužudyti 387 žmonės iš LGBT bendruomenės, 30 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Per šiemetines sambos mokyklų varžybas taip pat buvo šaipomasi iš nepopuliarių politikų, ypač ryški buvo korupcijos tema. Skandalas dėl nacionalinės naftos kompanijos „Petrobras“ pastaruosius ketverius metus yra apėmęs visą Brazilijos politinę klasę. Centro dešinės prezidentas Michelis Temeras, kaip rodo apklausos, nepopuliariausias šalies vadovas istorijoje, per mokyklos „Paraiso do Tuiuti“ paradą buvo pavaizduotas kaip pinigus glemžiantis vampyras.

Tačiau ypatingą pasirodymų dalyvių ir žiūrovų susierzinimą kėlė Rio de Žaneiro meras Marcelo Crivella. Jis yra įtakingos brazilų penkiasdešimtininkų Visuotinės Dievo karalystės bažnyčios, kurią įkūrė jo dėdė milijardierius, vyskupas emeritas; mero pareigas M. Crivella perėmė 2017 metais. Jis sunkiai slepia panieką karnavalo nuogybėms prieš katalikų gavėnios pradžią. Šiemet meras apkarpė finansavimą miesto sambos mokykloms, kurios visus metus ruošiasi pasirodymui legendiniame karnavale, – iš jų atimta apie 1,5 mln. dolerių (1,2 mln. eurų).

Konkurse specialiai pastatytame „Sambodrome“ šiemet dalyvavo 13 geriausių sambos mokyklų. Kiekvienos mokyklos, turinčios po maždaug 3 tūkst. įmantriais kostiumais pasipuošusių šokėjų, dainininkų ir būgnininkų, pasirodymas teisėjams ir dešimtims tūkstančių entuziastingų gerbėjų trunka apie valandą. Daugeliui karnavalas padeda bent kelioms dienoms pamiršti Braziliją prislėgusias problemas. Didžiausia Lotynų Amerikos valstybė tik pradeda atsigauti po didžiausios per savo istoriją recesijos. Rio de Žaneirą krečia itin didelės finansinės bėdos, daugybėje rajonų siautėja nevaldomas nusikalstamumas, neturtingųjų socialinis aprūpinimas žlugęs.

„Žmonėms reikia šių fantazijų“, – sakė 53 metų fizioterapeutas Marcio de Castro, rengdamas savo kostiumą mokyklos „Sao Clemente“ paradui. „Tarsi per karnavalą visi pavartotume kokių anestetikų“, – pridūrė jis.