Kodėl švenčiame Žolinę?
Rugp­jū­čio 15 die­ną šven­čia­me Žo­li­nę – Šven­čiau­sio­sios Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į Dan­gų iš­kil­mę. Šven­tės iš­ta­kos glū­di Je­ru­za­lė­je, IV a. pa­bai­go­je, Va­ka­rų Baž­ny­čio­je ji mi­ni­ma nuo VI-VII a. Tai pa­ti se­niau­sia ir gar­bin­giau­sia Ma­ri­jos šven­tė.

Žolinė katalikams yra privaloma šventė – per ją būtina išklausyti Mišias ir susilaikyti nuo nebūtino fizinio darbo.

Nors Bažnyčia visada tikėjo, kad Marija buvo paimta į Dangų, dogma buvo iškilmingai paskelbta tik 1950 metais, popiežiaus Pijaus XII bule Munificentissimus Deus. Tai naujausia oficialiai paskelbta Bažnyčios dogma.

Svarbu, kad Marija buvo paimta į Dangų – pakelta į jį Dievo galia kaip Senojo Testamento šventieji Elijas ir Enochas, – o Kristus įžengė į Dangų pats, savo galia.

Pagal „Catholic Encyclopedia“, Marijos Ėmimas į Dangų įvyko kažkada tarp trečių ir penkioliktų metų po Jėzaus Žengimo į Dangų, Jeruzalėje, kuri laikoma Marijos palaidojimo vieta. Tiesa, yra manančiųjų, kad tai įvyko Efeze. Tačiau šv. Jonas Damaskietis rašo:

„Šv. Juvenalis, Jeruzalės vyskupas, Chalcedono susirinkime (451 metais) pranešė imperatoriui Marcianui ir jo žmonai Pulcherijai, kurie troško gauti Dievo Motinos kūną, kad Marija mirė apsupta visų apaštalų, bet jos karstas, atidarytas paprašius šv. Tomui, buvo rastas tuščias, todėl apaštalai nusprendė, kad kūnas paimtas į Dangų.“

Tačiau, pagal tradiciją, šis karstas buvo ne visiškai tuščias – ten, kur turėjo gulėti Marijos kūnas, rastos lelijos ir rožės. Todėl šventė nuo senovės siejama su žolynais ir vaisiais. Romos rituale galima rasti jiems skirtą palaiminimą. Daugelyje parapijų (Lietuvoje – beveik visose) bažnyčios puošiamos gėlėmis, o žmonės atsineša žolynus, kurie yra laiminami. Kai kuriuose pajūrio kraštuose šią dieną taip pat laiminama jūra.