Kodėl sovietiniuose daugiabučiuose kartais virtuvę ir vonią jungdavo langas?
Kiek­vie­nas, ap­žiū­ri­nė­da­mas ti­pi­nį so­viet­me­čiu sta­ty­ta­me dau­giaaukš­ty­je su­pro­jek­tuo­tą bu­tą, bent sy­kį tai ti­krai su­si­mąs­tė, ku­riems ga­lams rei­ka­lin­gas pa­lu­bė­je esan­tis lan­gas tarp vir­tu­vės ir vo­nios ar­ba tua­le­to.

Kartais bandoma pajuokauti, jog jis ten įrengtas tam, kad būtų galima vieniems kitus stebėti. Spėjimas gal ir logiškas, turint omeny tais laikais paplitusią visuotinio sekimo praktiką. Visgi tikroji to lango paskirtis visiškai kitokia.

Remiantis viena versija, anksčiau kai kuriuose daugiabučiuose vanduo buvo šildomas naudojant dujų kolonėlę. Kolonėlei netikėtai sprogus, smūgio banga būtų išdaužusi vidinį langą, o atraminės sienos liktų sveikos. Vadinasi, langas toje vietoje buvo įrengtas saugumo sumetimais.

Visgi ši versija – ne vienintelė. Taip pat aiškinama, kad langas tarp virtuvės ir vonios atsirado dėl elementariausio taupumo. Sovietmečiu pasitaikydavo dienų, kai elektros tiekimas būdavo apskritai išjungiamas, nes tokiu metu visi, šiaip ar taip, esą, turi būti darbe, o tie, kurie lieka namie, rankas nusiplauti gali ir prie tokios šviesos, kuri patenka pro langą.

Trečia lango buvimo priežastis siejama su kompaktiškomis daugiaaukščiuose įrengtų butų erdvėmis. Langas, esą, bent vizualiai jas praplečia.