Kodėl dabar niekas nebemedžioja metro ilgio žiogų?
1937 me­tais rug­sė­jo 9 die­ną „To­mah Mo­ni­tor He­rald“ lai­kraš­ty­je bu­vo iš­spaus­din­ta gąs­di­nan­ti nuo­trau­ka – me­džio­to­jas su dau­giau nei me­tro il­gio žio­gu. Straips­ny­je bu­vo ra­šo­ma, kad to­kių žio­gų po­no Butt­so ūky­je yra ir dau­giau, bet jie nuo­sek­liai me­džio­ja­mi. Žur­na­lis­tams ne­tgi pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti, kaip žio­gai taip užau­go – tai ko­dėl nie­ko pa­na­šaus ne­ma­to­me da­bar?

Žiogai gali užaugti iki kelių centimetrų ilgio – didžiausios rūšys kartais pasiekia net 10 centimetrų. Tačiau tą 1937 metų rudenį straipsnyje buvo rašoma, kad vabzdžiai aptiko pono Buttso trąšas, naudotas obelų sode. Nežinia kas buvo tose trąšose, bet žiogai jas godžiai rijo ir augo, kol pasiekė vieno metro ilgį ir ėmė terorizuoti Buttso šeimą. Visa tai tikrai buvo rašoma 1937 metų laikraštyje ir visa tai tikrai sukėlė nemenką paniką, bet savaime aišku, kad tai nebuvo tiesa.

Pilna 1937 metais daryta nuotrauka

.Ši nuotrauka iki šiol yra dažnai publikuojama internete ir ji tikrai yra daryta 1937 metais. Tačiau vyras su šautuvu priešais fotoaparato objektyvą atsistojo vienas be jokio grobio rankoje – žiogas ten buvo įklijuotas vėliau. Keista tik tai, kad ši nuotrauka labai dažnai iki šiol pateikiama kaip dokumentinis faktas apie žiogus milžinus, nors labai nesunku suvokti, kad fotografijos siužetas nėra tikras.

Visų pirma, žiogai tokie neužauga – ūkininkai tuomet be reikalo ėmė geriau slėpti savo trąšas. Antra, žiogas nuotraukoje net neturi šešėlio. Nuotrauka, kaip ir visa istorija, buvo netikrai ir dėl jos vėliau redaktoriui teko atsiprašyti. Savo atsiprašymus pateikė ir ūkininkas Buttsas, nors nuotraukoje net nebuvo jis.

Tai kas nutiko, kad žmonės sugalvojo taip keistai pajuokauti? Tais laikais įvairūs žiogai ir skėriai iš tikrųjų buvo nemaža ūkininkų problema. Jie puldavo javus ir keldavo triukšmą. Natūraliai, žiogai tapo tuo metu populiarių humoristinių atvirukų, kuriuose buvo vaizduojami neproporcingai padidinti elementai (kukurūzų burbuolės, kopūstai, zuikiai) herojais.

Ir iš tiesų nieko keisto, kad tokia kvaila istorija tuomet sukėlė paniką. Laikraščiai tuomet buvo laikomi itin svarbiomis informacijos platinimo priemonėmis ir jų buvo daug. Tie, kurie pirmieji pranešdavo svarbias naujienas ir spausdindavo geriausius straipsnius, nugalėdavo konkurencinėje kovoje. Reputacija tuomet buvo viskas – marketingo triukų arsenalas iš esmės buvo tuščias. Todėl niekas nė nemanydavo, kad gali būti taip juokaujama. Žmonės iš tiesų vaikščiojo su ginklais ieškodami didžiulių žiogų. Kur kas keisčiau tai, kad ši nuotrauka ir šiais laikais kartais pateikiama kaip tikra, kai mūsų kritinis mąstymas turėtų būti labiau išlavintas.

Beje, medžiotojo tapatybė nėra žinoma. Internete galima surasti žmonių, kurie teigia esantys šio vyro anūkai ar proanūkiai, tačiau šios informacijos jau nebepatikrinsi – tikėtina, kad valstietis buvo nufotografuotas be jokio paaiškinimo.