Kas iš tiesų slepiasi už „Uncle Ben‘s“ logotipo?
De­vy­nias­de­šim­tai­siais lie­tu­viai te­le­vi­zi­jos ekra­nuo­se pa­ma­tė tai, ką va­ka­rie­čiai re­gė­jo nuo pra­ėju­sio am­žiaus vi­du­rio – įvai­rių va­ka­rie­tiš­kų pro­duk­tų per­tek­li­nes rek­la­mas. Vei­kiau­siai nie­kas ne­drįs gin­čy­tis, kad vie­nu iš įsi­min­ti­niau­sių lai­ko­tar­pio pre­kės ženk­lu ta­po sal­džia­rūgš­tis pa­da­žas bei grei­to par­uo­ši­mo ry­žiai „Unc­le Ben‘s“.

„Uncle Ben‘s“ produkcijos parduotuvių lentynose galima rasti ir šiandien. Nors prekės toli gražu nebėra tokios populiarios, pamatę besišypsantį, varlyte ryšintį vyresnio amžiaus juodaodį vyruką žmonės nesunkiai atpažins, ką jis reprezentuoja.

Panašus – Tetos Jemimos („Aunt Jemima“), populiaraus Jungtinėse Valstijoje paruoštų kepiniams miltų mišinių prekės ženklo atvejis.

Kas slypi už šios nuotraukos ir kas iš tiesų yra visiems puikiai pažįstamas malonios išvaizdos Dėdė Benas?

Vaizduojamo vyro vardas yra visai ne Benas, o Frankas Brownas, dirbęs Čikagoje viename nebežinomame restorane-viešbutyje. Restorane gana dažnai lankydavosi Gordonas L. Harwellas, kuriam priklausė kompanija, kuri gamino greito paruošimo ryžius, vadinama „Converted Rice inc.“ Ir už šią technologiją atsakingas Erichas Huzenlaubas.

Gordonas L. Harewllas Antrojo pasaulinio karo metais sąjungininkams tiekė ryžius. Už juos susilaukęs pagyrų jis nutarė išplėsti savo verslą ir pradėti pardavinėti ryžius visuomenei. Tačiau tam, kad verslas būtų sėkmingas, jam reikėjo poros dalykų – geresnio pavadinimo, nei gremėzdiškasis „Converted Rice inc.“ ir patikimo veido, galinčio reprezentuoti jo produkciją.

Pastarąjį verslininkas atrado Franko Browno pavidalu. Manoma kad Gordonas L. Harwellas ir Erichas Huzenlaubas buvo neblogi šio pažįstami, praleidę nemažai laiko jo restorane. Verslininkai jam pasiūlė menką sumelę (anot kai kurių šaltinių – vos 50 dolerių), idant galėtų naudotis jo portretu. Frankas Brownas nesuprato, kokio populiarumo susilauks šis prekės ženklas, tad sutiko su tokiu pasiūlymu.

Tuo tarpu pavadinimas „Uncle Ben“ (Dėdė Benas) buvo pasiskolintas iš tikro žmogaus. Benas buvo gana populiarus Teksase ryžius auginęs ūkininkas. Valstijose jo ryžiai buvo žinomi dėl puikios kokybės. Įdomu tai, kad nors Benas buvo žinomas ūkininkas, jo pavardę istorija nutyli.

Priežastis, kodėl prie Beno vardo prekės pavadinimui buvo panaudotas žodis „Dėdė“, o ne „Ponas Benas“ („Mr. Ben“) ar „Ryžių karalius“ („Rice King“) yra ta, kad anuomet baltieji juodaodžių vadinti ponais nenorėjo, ginkdie serais, tačiau lygiai taip pat nenorėjo rodyti nepagarbos vyresnio amžiaus žmonėms. „Dėdė“ ar „Teta“ buvo savotiškas kompromisas. Panašus – Tetos Jemimos („Aunt Jemima“), populiaraus Jungtinėse Valstijoje paruoštų kepiniams miltų mišinių prekės ženklo atvejis.

Išgirdę apie legendinį ryžių augintoją verslininkai nutarė pasinaudoti jo vardą supančia šlove ir priklijavę Franko Browno veidą iš ryžių ir padažų pradėjo uždirbinėti milijonus.