Kankina slogi nuotaika? Kaltas „Niūrusis pirmadienis“
Bū­na die­nų lyg ty­čia: slo­gi nuo­tai­ka, sting­dan­tis šal­tis, apa­ti­ja ap­lin­kai. Šiuos kri­te­ri­jus ge­riau­siai ati­tin­ka niū­riau­sia me­tų die­na ti­tu­luo­ja­mas „Niū­ru­sis pir­ma­die­nis“ (angl. Blue Mon­day). Ti­ki­ma, jog šis fe­no­me­na­lus reiš­ki­nys iš­tin­ka tre­čią­jį sau­sio pir­ma­die­nį, o to prie­žas­tys daž­nam mū­sų la­bai ge­rai pa­žįs­ta­mos – jau­čia­mės iš­siil­gę sau­lės švie­sos, ko­vo­ja­me su šal­čiu ar­ba tie­siog vis dar ne­ap­lei­džia min­tys dėl per šven­tes pa­tir­tų iš­lai­dų. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, pa­si­duo­ti ma­si­nei dep­re­si­jai ne­de­rė­tų, ta­čiau jei už­puo­lė ny­ki bū­se­na, pra­blaš­ky­ti ir jė­gų su­teik­ti ga­lė­tų im­pro­vi­za­ci­jos lėkš­tė­je.

Mėlynojo arba niūraus pirmadienio terminas pirmą kartą buvo panaudotas 2005-aisiais, kuomet Didžiosios Britanijos turizmo bendrovė kartu su sociologais sukūrė specialią formulę. Ji parodė, kad būtent trečiasis sausio pirmadienis yra liūdniausia metų diena.

Skaičiavimo formulėje vertinama daugybė veiksnių: oro sąlygos, asmens įsiskolinimų ir gebėjimo juos padengti santykis, praėjęs laikas nuo Kalėdų, Naujamečių pažadų nesilaikymas, žemas motyvacijos lygis ir kita.

Po švenčių – emocinė krizė?

Slopią būseną, ištinkančią įpusėjus sausiui, sveikos gyvensenos entuziastė ir restoranų šefė Aida Matulevičiūte prilygina emocinėms pagirioms. „Tokia būsena – tai šventinio maratono, kartais net ir priverstinio buvimo su kitais, taip pat ilgalaikio išlaidavimo pasekmė. Natūralu, kad ištinka emocinė krizė, kurią sustiprina blogas oras ar tamsa už lango“, rašoma pranešime spaudai.

Anot pašnekovės, nepasiduoti blogoms emocijoms gali padėti keli paprasti ir drastiškų pokyčių nereikalaujantys poelgiai. „Po švenčių būtina gerai, kokybiškai išsimiegoti. Taip pat labai padeda grįžimas į rutiną, kitaip tariant, reikėtų stengtis kasdien panašiu metu valgyti, eiti į darbą ar sporto užsiėmimus. Skirkite laiko buvimui lauke – nesvarbu, kad šalta, tačiau grynas oras būtinas smegenims ir kiekvienai kūno ląstelei. Taip pat sveikintina prasiblaškyti su draugais ir mintyje turiu ne šventimą, o tiesiog trumpą pasivaikščiojimą, vakarienę ar arbatos pertrauką per pietus. Na, ir žinoma tinkamas maistas“, – patarimų negaili A. Matulevičiūtė.

Lėkštėje karaliauti leiskite spalvotam maistui

Specialistų įsitikinimu, maistas iš tiesų lemia mūsų atsparumą stresui, todėl į lėkštės turinį reikėtų žiūrėti atsakingai. „Mano patarimas būtų neapsistoti ties vienos spalvos mėsa ar sriuba, o rinktis kiek įmanoma labiau spalvotus maisto produktus: grūdus, ankštines daržoves, gumbavaisius. Derinkite produktus ir spalvas – taip lėkštės turinys bus ir skanus, ir patrauklus“, – siūlo A. Matulevičiūtė.

Jos teigimu, į racioną dera įtraukti fermentuotus pieno produktus, taip pat vartoti daugiau raugintų daržovių. „Kalbant apie mėsą, siūlyčiau rinktis tik aukščiausios kokybės, užaugintą Lietuvos ūkiuose – ji turės daugiau skonio, greičiau suteiks sotumo jausmą. Ją ruošiant venkite didelio kiekio riebalų, puikus sprendimas – troškinimas ar grilinimas. Tas pats pasakytina ir apie žuvį. Šalia ieškokite lengvų garnyrų sprendimų – tai gali būti ir rauginti korėjietiški kopūstai, vadinamieji kimčiai, ir paprastieji lietuviški rauginti kopūstai ar burokėliai“.

Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė pastebi, kad žiemą parduotuvių lentynose galima rasti ne ką mažiau spalvų nei vasarą. „Susirinkti spalvotą krepšelį žiemą gana paprasta. Daržovių skyriuje – ištisa spalvų paletė: porai, ridikėliai, morkos, kopūstai, paprikos, burokėliai. Iš pietų šalių atkeliavusių šviežių vaisių asortimentas žiemą toks pat platus ir spalvotas. Ypač paklausūs tampa mandarinai, apelsinai, persimonai, citrinos, tačiau obuoliai ar bananai populiarumu nenusileidžia“, – ryškiaspalvių produktų pasiūlą komentuoja B. Čaikauskaitė.

Saulės trūkumą kompensuoti gali keli produktai

Negaunant pakankamai saulės šviesos žiemą, organizmas ima stokoti vitamino D. Pastarasis funkcionuoja kaip hormonas, reikalingas kiekvienai mūsų kūno ląstelei. Šio stebuklingojo vitamino trūkumo pasekmės – tai ne tik nusilpęs imunitetas, bet ir energijos stoka bei depresyvi nuotaika, kuri dažną mūsų apninka atėjus „Niūriajam pirmadieniui“.

Vien iš maisto papildų gaunamo šio vitamino žmogaus organizmui nepakanka. Medikai pataria, kad mūsų meniu turėtų atsirasti maisto produktų, praturtintų vitaminu D, tokių kaip žuvis, grybai, kai kurie pieno produktai.

Anot IKI atstovės, maisto produktų asortimentas parduotuvėse, padėsiantis papildyti senkančias naudingųjų medžiagų atsargas organizme, yra išties gausus ir neapsiriboja vien vaisiais ar daržovėmis. „Pastebime, kad šaltuoju metų laiku ūgteli žuvies pardavimai. Tam įtakos turi ir švenčių gausa, ir faktas, kad jog norisi sotesnio maisto. Pirkėjų krepšeliuose dažniau atsiduria lašiša, tunas, menkė, mat jose gausu organizmui reikalingų medžiagų ir taip trūkstamo vitamino D. Kasmet auga ir jūrų gėrybių populiarumas – pavyzdžiui, austrės, krevetės yra puiki alternatyva įprastai žuviai ir tikras delikatesas norintiems paįvairinti pietų ar vakarienės stalą“, – pastebi B. Čaikauskaitė.