Kam skirtas ant lėktuvų nosių matomas vamzdis?
Žval­gy­da­mie­si į lėk­tu­vus pa­ste­bė­si­te, kad kai ku­rie iš jų tu­ri į prie­kį nu­kreip­tą vamz­dį. Kar­tais jis bū­na ant lėk­tu­vo no­sies, kar­tais – ant ver­ti­ka­laus uo­de­gos sta­bi­li­za­to­riaus ar ki­tos briau­nos. Šis vamz­dis su­tin­ka­mas ir ka­ri­niuo­se, ir ci­vi­li­niuo­se or­lai­viuo­se, bet kam jis skir­tas?

Tai – Pitot vamzdis, taip pavadintas prancūzų išradėjo Henri Pitot garbei. Šis įtaisas buvo sukurtas dar 18 amžiuje, gerokai prieš aviacijos įsigalėjimą, todėl nenustebsite sužinoję, kad originali jo paskirtis nebuvo susijusi su lėktuvais. Pitot vamzdis yra skirtas tėkmės greičiui matuoti. Tai yra palyginti nedidelis įtaisas, todėl jo matavimai yra labai lokalūs. Kita vertus, lėktuvų atveju matavimų taip stipriai neveikia vėjas (nebent jis pučia lygiagrečiai lėktuvo skridimo krypčiai).

Pitot vamzdis lėktuvuose yra slėgio matavimo sistemos dalis. Jis padeda apskaičiuoti lėktuvo judėjimo ore greitį. Judėjimas žemės atžvilgiu šiais laikais nustatomas navigacine sistema, o štai greitis ore nustatomas Pitot vamzdžiu. Ta pati Pitot vamzdžio sistema padeda išmatuoti ir skrydžio aukštį pagal aplinkos slėgį. Didesni lėktuvai turi bent kelis Pitot vamzdžius, patiems mažiausiems pakanka ir vieno.

Orlaivio greitis ore yra labai svarbus rodiklis. Juk nuo oro tėkmės aplink sparnus priklauso sukuriama keliamoji jėga. Tai yra taip svarbu, kad dėl tinkamai neveikiančio Pitot vamzdžio įvyko ne viena lėktuvo katastrofa.

1996 metais „Aeroperú“ oro linijų „Boeing 757–23A“ pakilo skrydžiui iš Majamio į Santjagą Čilėje, tačiau dar pačioje kelionės pradžioje pilotai pastebėjo, kad skrydžių prietaisai neveikia – jie pateikia nuolat šokinėjančius duomenis. Buvo paskelbta avarinė situacija, lėktuvui leista sugrįžti ir leistis. Patyrę pilotai tiesiog neturėjo būdų nustatyti lėktuvo greičio ore ir aukščio. Buvo naktis, o po lėktuvu ramiai tyvuliavo Atlanto vandenynas. Kelis kartus lėktuvas smuktelėjo žemyn, nes pilotai negalėjo palaikyti tinkamo skrydžio greičio nusileidimui. Galiausiai vienas sparnas palietė vandens paviršių ir lėktuvas po keliolikos sekundžių sudužo, nusinešdamas 70 gyvybių – neišgyveno nei vienas keleivis ar įgulos narys.

Tyrimas parodė, kad tąkart lėktuvą prižiūrintys darbuotojai pamiršo pašalinti jutiklių angas dengiančią lipnią juostą. Pitot vamzdis negalėjo veikti be per jį tekančios oro srovės ir pilotai naktį neišlaikė lėktuvo ore. Juosta buvo būtina, kad nedidelėse angose neįsiveistų vabzdžiai, nesirinktų nešvarumai. Juostos klijavimas ant jutiklių buvo įprasta, tačiau prieš skrydžius ji privalėjo būti pašalinta. Ir tai yra tik vienas iš daugybės atvejų, kuomet tinkamai neveikiantis Pitot vamzdis sukėlė didelių bėdų lėktuvams.

Tačiau Pitot vamzdžiai naudojami ne tik aviacijoje. Jie sumontuoti ir Formulės 1 boliduose (aerodinamika jiems yra labai svarbi), greiti kateriai, netgi kai kurie traukiniai. Pitot vamzdžius dažnai naudoja ir mokslininkai, meteorologinės stotys.