Ką byloja Nobelio literatūros premijos archyvai
Apie No­be­lio pre­mi­jai no­mi­nuo­tus as­me­nis vi­suo­me­nė in­for­muo­ja­ma tik pra­ėjus 50 me­tų, kai ap­do­va­no­ji­mas įtei­kia­mas. 1967-ųjų do­ku­men­tai at­sklei­džia, ko­kios prie­žas­tys lė­mė, kad tų me­tų No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­ja ati­te­ko Gva­te­ma­los ra­šy­to­jui Mi­gue­liui An­ge­lui As­tu­ria­sui.

Švedijos akademijos publikuotas dokumentas rodo, kad 1967 metų Nobelio literatūros premijai buvo nominuota 70 rašytojų, tarp jų – Samuelis Beckettas, Saulas Bellowas, E. M. Forsteris, Georges'as Simenonas, Ezra Poundas ir J. R. R. Tolkienas. Tačiau, kaip teigia „The Guardian“ knygų korespondentė Alison Flood, iš archyvų analizės matyti, jog tik saujelė tų žmonių buvo realūs pretendentai į premiją. Tai – argentinietis Jorge Luisas Borgesas, M. A. Asturiasas, britas Grahamas Greene'as, britų ir amerikiečių poetas W. H. Audenas bei japonų autorius Yasunari Kawabata (jis apdovanotas kitais metais).

Argentiniečių rašytojas Jorge Luisas Borgesas niekada taip ir nebuvo pagerbtas Nobelio literatūros premija. / AFP/Scanpix nuotrauka

G. Greene'o kandidatūrą rėmęs komiteto pirmininkas Andersas Osterlingas tvirtino, kad britas savo proza puikiai perteikia paslaptingus vidinio pasaulio, žmogaus sąžinės, nerimo ir košmarų aspektus. Tačiau dėl dviejų Lotynų Amerikos autorių jis turėjo abejonių. Kaip nurodo dokumentus analizavęs švedų literatūros kritikas Kajas Schueleris, komiteto pirmininkas manė, jog M. A. Asturiasas yra per daug ribotas dėl savo revoliucinių temų, o štai J. L. Borgesas „su savo išmoningu miniatiūriniu menu – pernelyg išskirtinis ar dirbtinis“.

Kiti trys komiteto nariai su tokiu vertinimu nesutiko ir premija atiteko M. A. Asturiasui. K. Schueleris svarsto, kad G. Greene'o pralaimėjimą greičiausiai lėmė vis globalėjantis akademijos žvilgsnis. Pasak kritiko, praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje Vakarų visuomenė vis labiau domėjosi reiškiniais ir įvykiais už Europos ribų. Nobelio komitetas niekada taip ir neįvertino G. Green'o bei J. L. Borgeso, nors jie iki šiol plačiai skaitomi. Tuo metu M. A. Asturiaso knygų šiomis dienomis rasti be galo sunku.

Įdomu tai, kad 1967-aisiais, kaip pažymi kita literatūros kritikė M. Lynx Qualey, iš 70 nominuotų rašytojų tik penkios buvo moterys: vokietės Marie Luise Kaschnitz ir Anna Seghers, amerikietė Katherine Anne Porter, australų poetė Judith Wright bei ukrainietė Lina Kostenko. Pastarąjį kartą Nobelio literatūros premija dailiosios lyties atstovei – baltarusių rašytojai Svetlanai Aleksijevič – įteikta 2015 metais. Ji yra tik 14-a šiuo apdovanojimu pagerbta moteris nuo 1901 metų, kai premija buvo inicijuota.