Jolitos Vaitkutės politikai iš prezervatyvų ir „žolės“
Nau­jau­si iš mais­to, že­mės, van­dens – pa­čių įvai­riau­sių ob­jek­tų por­tre­tus ku­rian­čios me­ni­nin­kės Jo­li­tos Vait­ku­tės kū­ri­niai – Ag­nės Ši­rins­kie­nės bei Ra­mū­no Kar­baus­kio at­vaiz­dai. Tie­sa, juos ku­riant pa­nau­do­tos ža­lia­vos – pre­zer­va­ty­vai bei „žo­lė“.

– Naujausia Jūsų portretų serija – ironiški Lietuvos politikų (valstiečių) portretai, kol kas – Agnė Širinskienė ir Ramūnas Karbauskis. Ar gerbėjai sulauks daugiau tokių portretų?

– Taip, sulauks. Tik nežinau, kieno gerbėjai – tų politikų ar mano.

"Kadangi šita seimo kadencija gali būti trumpoka, nusprendžiau nupiešti ryškiausius seimo veidus in memoriam. Ciklą pradės Ramūnas nuo Naisių iš žaliosios kanapėlės." / Portreto autorė Jolita Vaitkutė

– Ar Jūsų taikinyje tik valstiečiai?

– Ne, net ne visi valstiečiai yra tokių portretų nusipelnę seimo nariai. Yra ir kitų partijų veidų, kurie pakankamai ryškus parlamente.

– Ar ši serija – spontaniška mintis, ar idėja kirbėjo jau kurį laiką?

– Idėja kirbėjo apie metus, nuo pirmųjų politikų pasisakymų. Užtruko, kol radau tinkamą tam kūną ir formą. Lig šiol vis stigo laiko, bet dabar tai tapo neišvengiama.

"Padarysiu iš visų homofobų po čiulpinuką. Specialiai Jonka Inside - 2015 čiulpinukas su Petru." / Portreto autorė Jolita Vaitkutė

– Kada pradėjote užsiimti portretų kūryba?

– Kiek tik atsimenu save, tiek piešiau portretus. Tik tai buvo kitokiomis technikomis ir intencijomis įgyvendinti kūriniai.

Nežinau, kiek menininkų teko piešti saugant prižiūrėtojui ir daryti tai tikrame kalėjime, bet man pavyko. Kaip Gautas Iškvietimas policijos dailininkė iš kalinių duonos Lukiškėse sudarinėjau du nusikaltėlių fotorobotus.Žinoma, paišiau tuo, kuo moku geriausiai, nes pieštuko nenulaikau. Du nusikaltėliai - vienas dar valgys kalėjimo duoną, kitas jau kurį laiką valgo. Atsiprašau, Viktorai, kad ne iš agurkų. / Portreto autorė Jolita Vaitkutė

– Kad ir kaip žiūrėtum – visi jūsų portretai smagūs, tik vieni – kandesni už kitus. Ar pastarieji jūsų kūriniai – patys kandžiausi? Jei ne – kuriuos tokiais laikytumėte?

– Nepasakyčiau, kad jie labai kandūs. Kartą piešiau Henriką Daktarą, Lukiškių izoliatoriuje, iš kalėjimo duonos. Na, ir dar kartą pasiūliau Gražuliui pačiulpti homofobą.