JAV grąžino Ispanijai Kristupo Kolumbo laišką
JAV par­ei­gū­nams pa­vy­ko ras­ti 500 me­tų se­nu­mo laiš­ko, ku­ria­me Kris­tu­pas Ko­lum­bas ap­ra­šo pir­mą­ją ke­lio­nę per At­lan­to van­de­ny­ną ir sa­vo at­ra­di­mus, ko­pi­ją. Ji prieš dau­giau kaip de­šimt­me­tį bu­vo pa­vog­ta iš bib­lio­te­kos Bar­se­lo­no­je ir pa­keis­ta klas­to­te. Ket­vir­ta­die­nį Va­šing­to­nas in­for­ma­vo, kad ko­pi­ją grą­ži­no Is­pa­ni­jai.

Nors dokumentas nėra originalus K. Kolumbo laiškas, kurį jūrininkas parašė Ispanijos karaliui Ferdinandui II ir karalienei Izabelei I, jo kopija daryta prieš 5 amžius.

Dokumentas grąžintas po 7 metus trukusių JAV teisėsaugos pareigūnų paieškų. Jų buvo imtasi, kai paaiškėjo, kad Katalonijos nacionalinėje bibliotekoje Barselonoje saugota kopija sukeista su klastote.

Genujoje gimęs K. Kolumbas laišką parašė ispaniškai 1493 metais, kai grįžo į Europą. Ispanijos karališkoji pora, kuri finansavo jo kelionę, dokumentą nusiuntė į Romą, kad ten būtų išverstas į lotynų kalbą ir padarytos kelios jo kopijos. Vėliau jos buvo išsiųstos kitiems Europos monarchams – taip norėta paskleisti žinią apie K. Kolumbo atradimus. Barselonos bibliotekoje ir saugota lotyniška laiško, kuriame atradėjas aprašo kalnus, derlingus laukus, auksą ir vietinius gyventojus Karibų jūros regione, kopija.

JAV pareigūnai apie vagystę sužinojo 2011 metais, kai gavo informacijos iš neskelbiamo šaltinio. Kadangi Katalonijos nacionalinė biblioteka buvo skaitmenizavusi savo saugomus objektus, JAV tyrėjai ir Ispanijos pareigūnai 2012-aisiais nustatė, kad įstaigos turima kopija yra klastotė.

Tikrą laišką 2005 metų lapkritį du italų knygų prekiautojai pardavė už 600 tūkst. eurų. 2013-aisiais pareigūnai išsiaiškino, kad prieš kelerius metus laiškas buvo dar sykį parduotas už 900 tūkst. eurų. Tuomet jie susisiekė su dokumentą nupirkusiu asmeniu. Šis nė nenutuokė, jog laiškas – vogtas.

Patvirtinę, kad rastas dokumentas „be jokių abejonių“ yra tas pats, kuris dingo iš Katalonijos nacionalinės bibliotekos, JAV pareigūnai įteikė jį Ispanijos ambasadoriui Pedro Moronesui.