Japonų dizaineris trijų minučių filmuku papasakoja ištisą dramą
Ja­po­nų di­zai­ne­ris Kou­hei Na­ka­ma ku­ria rek­la­mi­nius fil­mus to­kio­mis tarp­tau­ti­nė­mis kor­po­ra­ci­jo­mis, kaip „Le­xus“ ir „Toyo­ta“. Au­to­mo­bi­lius ir vi­su­rei­gius kū­rė­jas ly­gi­na su gy­vais or­ga­niz­mais, tar­si no­rė­da­mas par­ody­ti, kad ma­ši­nos tu­ri sa­vo is­to­ri­ją, cha­rak­te­rį.

Dizaineriui, visų pirma, svarbiausia koncepcija, asociatyvinė seka. Automobiliai, jo įsivaizdavimu, nėra tik metalo gabalas: tai ir judantys žmogaus kūno raumenys, ir švytinti nafta, ir permatomi lietaus lašai, palaipsniui įgaunantys raudoną spalvą ar virstantys į lavą.

Bene viena pačių ryškiausių ir išraikingiausių K. Nakamos darbų – grafinė videoinstaliacija “Diffusion“.vimeo nuotrauka

Japonas nuolatos lygina automobilius ir visureigius su gyvais organizmais, tarsi norėdamas parodyti, kad mašinos turi savo istoriją, charakterį, nuotaiką. Yra ne mažiau patrauklūs nei besisukančios visatos žvaigždės ar šokančios ugnies liepsnos. Nors ir gali pasirodyti, kad K. Nakama leidžia savo vaizduotei laisvai plaukti – taip nėra. Dažniausiai dizaineris vykdo užsakymus ir įgyvendina tai, ko pageidauja klientas. Stengiasi sutilpti į rėmus, bet užsakovai ne visada sukalbami. Yra tokių, kurie linkę pareikšti: „Mano pinigai – ką noriu, tą darau“.

Visai kitas dalykas – kūriniai, skirti parodinėms erdvėms ir ekspozicijoms. Čia autorius turi galimybių pasireikšti, atsiduoda savo darbui šimtu procentų.

Patinka eksperimentuoti

Japonų dizaineris Kouhei Nakama yra sukūręs reklamą automobiliui „Lexus“.kouheinakama nuotrauka

„Motion“ („Judėjimas“), regis, tėra trijų minučių video, tačiau japonas jį pavertė į mini dramą. Čia smulkiai pasakojama apie homo sapiens būtį. Per gyvenimą žmogus esą pereina per keturias stichijas: gimsta iš vandens, brandų amžių praleidžia apkabintas derlingos žemės, o savo kelią užbaigia subyrėdamas į dulkes. Per visą filmuką neištariamas nė vienas žodis, pasakojimas perteikiamas šokio, gestų, muzikos kalba.

Kitame vaizdo filmuke „Aikuchi“ K. Nakama papasakojo legendą apie plieninį kinžalą. Jo ašmenys panašūs į ramų vandenyno paviršių – tokie pat lygūs ir veidrodiniai. Tačiau staiga ima dėtis neįtikėtini dalykai: dygliuotų krūmų šakos apraizgo durklą – pabyra brangakmeniai. Metalinė konstrukcija tampa itin lengva, panaši į plunksnelę levituojančią ore pagal įspūdingą muzikos melodiją.

K. Nakama viename savo interviu teigė, jog jam patinka eksperimentuoti. Be abejo, čia neišvengsi rizikos – žiūrovai gali priimti arba atstumti, kitaip tariant, užmėtyti akmenimis. „Manau, kad tavo kūrybos pripažinimas turi ateiti su laiku. Ne po penkerių ar dešimties metų, o po kelių šimtmečių. Jeigu žmonės tiek laiko tave prisimins, reiškiasi, tu buvai teisingame kūrybos kelyje“, – sakė dizaineris.

Vaizduotei ribų nėra

Kūnai susipina į nepaaiškinamą figūrą – tai gali būti ir netaisyklingos formos koralas, ir DNR fragmentas ar kokia nors būtybė iš kosmoso.vimeo nuotrauka

Bene viena iš pačių ryškiausių ir išraikingiausių K. Nakamos darbų – grafinė videoinstaliacija „Diffusion“ („difuzija“ iš lot. k. diffusio – sklidimas, išsiliejimas). Čia meistras dalinasi savo matymu, kaip, jo manymu, atrodytų žmonės, turėdami tekstūrinę odą. Paslaptingas herojus panardinamas į virtualų kompiuterinių technologijų pasaulį. Virtuali visata funkcionuoja tik dėl visagalės programos, pelės paspaudimų. Užtat šioje erdvėje nėra nieko neįmanomo. Absoliučiai lygus žmogaus kūnas pasidengia vos pastebimais gumburėliais. Jau po keleto sekundžių jie išryškėja, tampa ugnies raudonumo kraujagyslių sistema, suteikiančia organizmui tonusą.

„Per gyvenimą žmogus pereina keturias stichijas: gimsta iš vandens, brandų amžių praleidžia apkabintas derlingos žemės, o savo kelią užbaigia subyrėdamas į dulkes.“

Spalvos kaitaliojasi tarpusavyje, sudaro neįtikėtinus grožio ratus, sakralias mantras, tauriuosius bryugo nėrinius. Ekrane jau ne vienas herojus, o daug personažų. Kūnais jie susipina į nepaaiškinamą figūrą – tai gali būti ir netaisyklingos formos koralas, ir DNR fragmentas, ir kokia nors būtybė iš kosmoso. Skulptūra nepajudinama, tačiau jos paviršius, oda, atlieka savo vaidmenį: modifikuojasi, keičia atspalvius. Staiga padaras ima augti, jis tinsta, tarsi į vidų būtų įmestas pakelis šviežių mielių. Iš susidariusio difuzinio rato netikėtai pasirodo nepažįstamas tvarinys – embrionas, naujo gyvenimo, klestėjimo simbolis.

K. Nakamos nuomone, viskas mūsų planetoje paklūsta tam tikram ciklui. Uždaras ratas – po mirties ateina atgimimas. Tačiau autorius savo nuomonės žiūrovui neprimeta, jie laisvi savaip suprasti dizainerio vaizdo eskizus. Belieka pasitelkti visą turimą išmonę bei fantaziją. Pasak menininko, vaizduotei ribų nėra.