Įstrigo turistai
In­do­ne­zi­jai pri­klau­san­čio­je ku­ror­ti­nė­je Ba­lio sa­lo­je tūks­tan­čiai tu­ris­tų įstri­go dėl ug­ni­kal­nio iš­si­ver­ži­mo.

Uždarius Nguraho Rajaus oro uostą buvo atšaukta beveik 280 skrydžių į šią atogrąžų salą ir iš jos. Šios priemonės paveikė apie 15,7 tūkst. keleivių. Agungo ugnikalnio viršūnė švytėjo oranžine ir raudona spalvomis, iš kraterio besiveržiantys dūmai ir pelenai kilo maždaug į 2 km aukštį. Oro uostas buvo uždarytas vieno virš salos skridusio lėktuvo pilotui aptikus vulkaninių pelenų 7 km aukštyje. Pelenai kelia aviacijai įvairialypį pavojų: dėl jų dangos kilimo ir tūpimo takai tampa slidūs, į variklius patekusios vulkaninių uolienų dalelės gali juos sugadinti.

Lapkritį per Agungo išsiveržimą irgi buvo įstrigę tūkstančiai žmonių. Tąsyk smarkiai nukentėjo daug pajamų Baliui atnešantis turizmo sektorius ir kitos ekonomikos sritys. Dešimtys tūkstančių vietos gyventojų buvo priversti pasitraukti į evakuacijos centrus.

Ugnikalnis stūkso maždaug už 75 km nuo Balio kurortų centro Kutos. Nors Agungas jau veržiasi, paties aukščiausio lygio pavojus dar nėra paskelbtas. Aplink ugnikalnį nustatyta 4 km spindulio zona, kurioje žmonėms būti draudžiama. Balio gubernatorius Made Mangku Pastika sakė, jog pareigūnai deda pastangas, kad salos svečiai galėtų keliauti.

Paskutinis didelis Agungo išsiveržimas įvyko 1963 metais, žuvo apie 1,6 tūkst. žmonių. Indonezija yra vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede – dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu pasižyminčioje tektoninių plokščių susidūrimo zonoje.