Ispanija švenčia karaliaus jubiliejų
Is­pa­ni­jos ka­ra­lius Pi­ly­pas VI an­tra­die­nį mi­nė­jo sa­vo 50-ąjį gim­ta­die­nį. Ka­ra­liš­kie­ji rū­mai per Ka­ta­lo­ni­jos kri­zę sie­kia su­telk­ti vi­suo­me­nės par­amą mo­nar­chi­jai.

Per iškilmes Madride dėmesys krypo ir į karaliaus vyresniąją dukrą Leonor, 12-metę sosto paveldėtoją. Pilypas VI princesei įteikė vieną prestižiškiausių Ispanijos apdovanojimų – Aukso Vilnos ordiną, kurio istorija siekia 1430 metus.

Monarcho gimtadienio proga karališkieji rūmai savaitgalį išplatino dešimtis nuotraukų ir vaizdo klipų, suteikiančių retą progą pažvelgti į Pilypo VI šeimos gyvenimą su žmona – buvusia televizijos laidų vedėja Letizia – ir dviem jaunomis dukterimis. Norėta, kad ispanams karališkoji pora taptų artimesnė. Ispanijos monarchija buvo atkurta tik 1975-aisiais, mirus ilgamečiam diktatoriui Francisco Franco. Manoma, jog visuomenės parama šiai institucijai nėra tvirta.

Pilypas VI perėmė sostą 2014-ųjų birželį, pasitraukus 38 metus valdžiusiam jo tėvui Jonui Karoliui, paveiktam skandalų ir bėdų dėl sveikatos. Ispanijos karalius atsisakė karūnos sūnaus naudai pirmą kartą per penkis šimtmečius. Sosto perdavimas vyko sklandžiai, siekiant išvengti rizikingų debatų dėl monarchijos tęstinumo.

„Ispanijai, kitaip negu kai kurioms Europos šalims, monarchija nėra įrašyta į DNR“, – naujienų agentūrai AFP tvirtino apie Ispanijos karališkąją šeimą rašanti žurnalistė Ana Romero. Pasak jos, Pilypas VI turi potencialo atkurti institucijos orumą, tačiau jei būtų rengiamas referendumas, ar palikti monarchiją, ar pareiti prie respublikos, balsavimo baigtis būtų neaiški.

Pilypas VI laikomas nuoširdžiu, kompetentingu ir atidžiu žmogumi, nors ne tokiu charizmatišku kaip jo tėvas, kuriam priskiriami nuopelnai padėjus atvesti Ispaniją į demokratiją mirus F. Franco. Vieną sunkiausių akimirkų karalius išgyveno, kai turėjo atsiriboti nuo sesers princesės Cristinos, kurios vyras Inaki Urdangarinas, buvęs rankininkas olimpietis, pernai buvo nuteistas dėl milijonų eurų išgrobstymo.

Neseniai dar neilgą Pilypo VI valdymą išbandė krizė dėl Katalonijos mėginimo atsiskirti nuo Ispanijos. Spalio 3-iąją, praėjus dviem dienoms po šiame regione surengto draudžiamo referendumo dėl nepriklausomybės, sakydamas kalbą per televiziją monarchas įtaigiai gynė nacionalinę vienybę.

Jis tvirtino, kad Katalonijos vyriausybė „sistemingai pažeidinėjo įstatymus, demonstravo nepriimtiną nelojalumą“. Tačiau nepaminėjo referendumą aptemdžiusio policijos smurto, ir tai nuvylė daugelį katalonų. Žmonės karaliaus žodžius interpretavo kaip jo paramą premjero Mariano Rajoy konservatorių vyriausybei.

Karalius Pilypas VI su dukromis Infanta Sofia ir sosto paveldėtoja Leonor (dešinėje). SIPA/Scanpix nuotrauka

Karališkosios šeimos ekspertė A. Romero aiškino, kad minėta monarcho kalba buvo labai svarbi. Kai kurie ispanai ją vadino Pilypo VI valdymo „pamatiniu įvykiu“. Pasak žurnalistės, „dauguma šalies šią kalbą įvertino gausiais plojimais“, išskyrus Kataloniją, taip pat – Baskiją ir gretimą Navarą, kuriose irgi veikia separatistų judėjimai.

Karaliaus kalbą pasmerkė ir kairiųjų partija „Podemos“. Jos lyderis Pablo Iglesias šį mėnesį per partijos susirinkimą klausė: „Kam reikalinga monarchija?“

A. Romero žodžiais, didysis Pilypo VI iššūkis yra įtikinti ispanus „priimti šią instituciją kaip nusistovėjusį dalyką, kuris amžinai bus istorijos dalis“.