Išleistas paauksuotas medalis Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti
Iš­leis­tas pa­auk­suo­tas me­da­lis, skir­tas Lie­tu­vos pa­trio­to, par­ti­za­nų va­do Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gi­mi­mo šim­to­sioms me­ti­nėms at­min­ti. 2018-ie­ji, sie­kiant pa­gerb­ti šią Lie­tu­vai ir jos žmo­nėms svar­bią is­to­ri­nę as­me­ny­bę, yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pa­skelb­ti Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go me­tais.

„Žinoti savo šalies istoriją yra kiekvieno žmogaus pareiga, net jei esi išvykęs, nes tada tau savo nuomonės neprimes kiti, nepatikėsi iškraipytais ar melagingais teiginiais. Dabar Lietuvoje taikos metas, tačiau kalbėti apie istorines patirtis būtina kaip tik šiuo metu, nes taika ir laisvė yra trapūs dalykai, kuriuos reikia saugoti ir branginti, o susirūpinti ne tada, kai jau grės praradimas. Lietuvoje yra ne vienas didvyris, kaip ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurie dėl laisvos Lietuvos paaukojo viską: darbą, namus, gyvybę. Jie neprisitaikė ir nebendradarbiavo su okupantais, jų atminimas įkvepia ir dabartinę jaunąją kartą. Žinodami savo istoriją galime vertybiškai pasiruošti galimoms grėsmėms ateityje“, – kalbėjo A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Skokauskienė.

Birželio 4 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko Tėvo dienai ir A. Ramanausko-Vanago metams skirtas vakaras, kurio metu buvo pristatytas ir A. Ramanausko-Vanago gimimo šimtosioms metinėms atminti išleistas medalis.

Antrojo pasaulinio karo metais okupavus nepriklausomą Lietuvą, gyventojai pasipriešino susiburdami partizaninei kovai prieš okupantus. Vienas žymiausių partizanų vadų – brigados generolas, pedagogas, žurnalistas, karininkas Adolfas Ramanauskas, pasirinkęs slapyvardį Vanagas.

„Monetų namų“ rinkodaros vadovė Ieva Galiauskienė sako, kad medalis nukaldintas minint A. Ramanausko-Vanago šimtąsias gimimo metines: „A. Ramanauskas gimė Lietuvos istorijoje itin svarbiais 1918 metais, taigi kartu su Lietuvos valstybės šimtmečiu minime ir šviesios asmenybės gimimo šimtąsias metines. Buvęs mokytoju, karininku, partizanų bendražygiu ir tapęs gerbiamu vadu, savo neblėstančia drąsa ir meile Tėvynei įkvėpė šimtus žmonių ir pelnė tautiečių pagarbą.“

Medalio averse pavaizduotas partizanų vado A. Ramanausko-Vanago portretas. Kairėje jį supa ąžuolo lapai ir Lietuvos Respublikos herbas – Vytis. Žemiau puslankiu iškaldintas užrašas „ADOLFAS RAMANAUSKAS · VANAGAS“, aukščiau nurodytas A. Ramanausko-Vanago gimimo metinių šimtmetis „1918–2018“. Reverse pavaizduoti keli skirtingų epochų Vyčiai. Puslankiu pagal medalio briauną iškaldintas pavadinimas „IŠKILIAUSI LIETUVOS ŽMONĖS“. Medalis nukaldintas iš vario, padengtas grynu 999/1000 prabos auksu. Medalio skersmuo – 38,6 mm, masė – 24 g, tiražas – 7 500 vnt.

A. Ramanauskas gimė 1918 m. JAV, Niu Briteno mieste, tačiau jau po 3 metų kartu su šeima grįžo į Lietuvą, į gimtąjį Dzūkijos kraštą. Lietuvoje baigęs gimnaziją Lazdijuose A. Ramanauskas-Vanagas įstojo į Klaipėdos pedagoginį institutą, bet mokytojo profesiją vėliau pakeitė karininko kelias.

Partizanu A. Ramanauskas-Vanagas tapo 1945 m., tais pat metais pradėjo vadovauti Dzūkų grupės Merkinės batalionui, o 1947 m. tapo Dainavos apygardos vadu. 1948 m. A. Ramanauskas-Vanagas išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, o 1951 m. jis perėmė susirgusio Jono Žemaičio-Vytauto pareigas. Nuo 1952 m. A. Ramanauskas-Vanagas su šeima gyveno slapstydamasis, kai KGB jo paieškai skyrė gausias agentų pajėgas. 1956 m. partizanų vadą ir jo žmoną Birutę išdavė, jie buvo suimti, po metų – nuteisti. A. Ramanauskui-Vanagui paskirta mirties bausmė, jo žmona įkalinta 8 metams. Šio partizanų vado amžinojo poilsio vieta nėra tiksliai žinoma.