Išdalytos „Nobelio antipremijos“
Har­var­do uni­ver­si­te­te ket­vir­ta­die­nį bu­vo iš­da­ly­tos hu­mo­ris­ti­nės „No­be­lio an­tip­re­mi­jos“, o tarp „pa­gerb­tų“ ty­ri­mų yra ka­ni­ba­liz­mo mais­tin­gu­mo ana­li­zė ir inks­tų ak­men­li­gės gy­dy­mas va­ži­nė­jan­tis ame­ri­kie­tiš­kais kal­ne­liais.

Apdovanojimai „Ig Nobels“ teikiami siekiant iš pradžių prajuokinti, o paskui – susimąstyti. Koks prizas? Netikras dešimties trilijonų Zimbabvės dolerių čekis ir galimybė pasakyti 60 sekundžių trukmės padėkos kalbą, kurią, praėjus toms 60-čiai sekundžių, nutraukia aštuonmetė mergaitė, pasakydama: „Prašom liautis. Man nuobodu.“

Premijų įteikimą organizuoja satyrinis mokslo žurnalas „Annals of Improbable Research“. Jos būna 10 kategorijų – tokių pačių kaip prestižiškiausiais pasaulio apdovanojimais laikomos tikrosios Nobelio premijos.

Šiemet medicinos „antipremija“ buvo skirta dviem amerikiečių mokslininkams, 2016 metų spalį publikavusiems studiją apie važinėjimosi amerikietiškais kalneliais poveikį bandant paspartinti inkstų akmenų pasišalinimą.

Minėtas mitybos apdovanojimas atiteko Didžiosios Britanijos, Tanzanijos ir Zimbabvės mokslininkams, apskaičiavusiems, kad praktikuojant kanibalizmą gaunama reikšmingai mažiau kalorijų nei laikantis „daugumos kitų tradicinių mėsos dietų“.

Antropologijos premija per šiemetinę, jau 28-ąją įteikimo ceremoniją atiteko mokslininkų iš septynių Europos šalių ir Indonezijos straipsniui apie tai, kad šimpanzės žmones mėgdžioja taip pat dažnai, kaip žmonės jas.

Biologijos premija atiteko mokslininkams, pademonstravusiems, kad vyno ekspertai iš kvapo gali nustatyti vienos vienintelės musės buvimą vyno taurėje. Šis tyrimas yra bendras Kolumbijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos ir Šveicarijos akademikų triūsas.

Taikos premiją pelnė mokslininkai, įvertinę šūkavimo ir plūdimosi vairuojant automobilį dažnį, motyvus bei poveikį.