Indijoje dėl filmo kilo daug triukšmo
Vie­nas De­lio ki­no tea­tras ket­vir­ta­die­nį pri­mi­nė tvir­to­vę. At­vy­ku­sie­ji pa­si­žiū­rė­ti Bo­li­vu­do epo „Pad­maa­vat“ tu­rė­jo la­vi­ruo­ti tarp au­to­ma­tų, sky­dų ir užt­va­rų. Šių sau­gu­mo prie­mo­nių te­ko im­tis, kai ša­ly­je ėmė siau­tė­ti fa­na­ti­kai, įsi­ti­ki­nę, kad juo­sta įžei­džia le­gen­di­nę hin­duis­tų ka­ra­lie­nę Pa­dma­va­tę.

Protestus rengia Indijos radžputų kasta, labai gerbianti šią mitinę karalienę. Protestuotojų teigimu, filmo autoriai iškraipė istoriją: neteisingai pavaizdavo, kad tarp XIV amžiaus radžputų karalienės Padmavatės ir invazijai vadovaujančio karalienę pagrobti norinčio Delio valdytojo musulmono Alauddino Khalji buvo užsimezgę romantiški jausmai.

Trijose valstijose kino teatrai radžputų grasinimus vertino taip rimtai, kad atsisakė rodyti filmą. Tačiau kino teatrų vadovai Delyje nusprendė surizikuoti, nors baimės atmosfera ir malšino žiūrovų entuziazmą. Kino teatre užgesus šviesai žiūrovai buvo informuoti, kad filmo istorija yra išgalvota. Be to, jie buvo patikinti, kad nenukentėjo jokie gyvūnai ir kad prodiuseriai nepritaria uždraustai tradicinei praktikai mirusių vyrų žmonoms nusižudyti puolant į laidotuvių laužą.

Trijų valandų trukmės filme iš tiesų nėra nė vieno Padmavatės ir Alauddino Khalji susitikimo, nė vienos scenos, kurioje jie matytųsi akis į akį. Filmui pasibaigus salėje pasigirdo garsūs plojimai.

Žiūrovė Neha Verma negalėjo suprasti viso triukšmo ir išeidama iš kino teatro purtė galvą. „Gėda, kad žmonės protestuoja net nepasivarginę iš pradžių jo pažiūrėti. Karalienė pavaizduota labai gražiai“, – sakė ji. Net dvi policininkės, budėjusios kino teatro viduje, paklaustos, ką mano apie filmą, iškėlė nykščius.

Vis dėlto radikalūs protestuotojai gali tapti didžiausiais šio filmo gelbėtojais. Kino industrijos stebėtojai prognozuoja, kad jų reakcija padės „Padmaavat“ tapti didžiuliu hitu.