Įdomi tradicija: Kalėdas švenčia vasarį
Ko­lum­bi­jos kai­mo Qui­na­mayó gy­ven­to­jai tik ne­se­niai at­šven­tė Ka­lė­das. Šia pro­ga vy­ko pro­ce­si­ja, per ku­rią žmo­nės ne­šė me­di­nę juo­dao­džio kū­di­kė­lio Jė­zaus sta­tu­lė­lę.

Ši tradicija, kaip pasakojama, prigijo vergovės metais. Kaimelio gyventojų protėviai negaudavo laisvos dienos per Kalėdas, bet tikintiesiems buvo leidžiama jas švęsti vėliau. Ir žmonės nusprendė tai daryti vasario viduryje. Šis paprotys išliko iki dabartinių dienų.

Vieno Quinamayó bendruomenės nario teigimu, pagimdžiusi moteris turi 45 dienas pasninkauti. Taigi čia Kalėdos švenčiamos ne gruodį, bet vasarį, kad ir Dievo motina Marija galėtų linksmintis kartu su visais.

Žurnalistų kalbintam 53 metų mokytojui gruodžio 25-oji yra niekuo neišsiskirianti diena, o štai adoracijos, kurios vyksta po kelių mėnesių, – visai kas kita. Tai savitas juodaodžių kolumbiečių būdas pagarbinti Dievą.

Žmonės vaikšto aplink namus ir „ieško“ kūdikėlio Jėzaus. Medinę jo statulėlę visus metus saugo vienas kaimelio gyventojų. Kai ši randama, paguldoma į išdabintą lopšį. Tada prasideda kūdikėlio kelionė po kaimą. Jį lydi angelais ir kareiviais persirengę asmenys.

Procesijos dalyviai šoka vadinamąją fugą, per kurią imituojamas supančiotų vergų pabėgimas. Taip pat leidžia į dangų fejerverkus, groja, dainuoja. Šventė būna spalvinga ir triukšminga – baigiasi tik paryčiais.