Holivudas klydo – „Netflix“ įveda naują tvarką
Fil­mų in­dus­tri­ja „Netf­lix“ pa­siun­tė aiš­kia ži­nu­tę – jums ne pa­ke­liui su mu­mis. Fil­mų in­dus­tri­jos at­sto­vai ma­no, kad „Netf­lix“ fil­mai yra „kaž­kas pra­sčiau“ nei tie, ku­rie pa­si­ro­do ki­no tea­truo­se. Bet ar ti­krai?

Steven‘as Spielberg‘as „ITV News“ teigė, kad „Netflix“ filmai, kuriuos galima įsigyžijus abonementą žiūrėti namie, neturėtų būti teikiami kaip pretendentai laimėti Oskarui. Christopher‘is Nolan‘as „IndieWire“ teigė, kad niekada nedirbs su „Netflix“. Kanų kino festivalyje „Netflix“ filmai buvo pašalinti iš konkursinės programos, o tai „Netflix“ vyriausiąjį turinio pareigūną Ted‘ą Sarandos‘ą paskatino išimtis visus festivalio metu planuotus rodyti „Netflix“ filmus, net ir tuos, kurie nepretendavo laimėti kokį nors apdovanojimą.

„Mes norime, kad mūsų filmai būtų taip pat vertinami kaip ir bet kurio kito kino režisieriaus sukurti filmai“, – „Variety“ sakė Sarandos‘as. Ir tiesą sakant, kodėl taip neturėtų būti? Juk „Netfix“ filmuose vaidina aukščiausios klasės aktoriai kaip Will‘as Smith‘as ar Adam‘as Sandler‘is. Bendradarbiauja su puikiai žinomais ir gerbiamais režisieriais Martin‘u Scorsese, Noah‘u Baumbach‘u. „Netflix“ iš tikrųjų konkuruoja su kino teatruose rodomais filmais, renka Oskarų nominacijas ir laimi kitus prestižinius apdovanojimus.

Tad kino pramonė turėtų savo požiūrį keisti. Net snobo kino mėgėjai negali paneigti, kad „Netflix“ atneša kažką teigiamo į kino pasaulį. Vietoj to, kad kariautų su „Netflix“, kino pramonė galėtų pasinaudoti jos teikiamais privalumais ir daryti tai, ką „Netflix“ puikiai moka.

Pirma, kino pramonė galėtų imtis daugiau rizikos. „Studijos atsilieka dėl labai paprastos priežasties. Jos remiasi žinomomis temomis ir mėgsta filmuose jas atkartoti, o dauguma jų nėra itin gerai pateikiamos žiūrovams.“ –“Business Insider“ teigė kino pramonės tendencijų ekspertas Jeff‘as Bock‘as.

Žinoma, „Netflix“ išleidę vieną puikų kūrinį kaip „Beasts of No Nation“, išleidžia ir kelioliką filmų, kurie nesusilaukia pasisekimo. Tačiau pasirinkdami mažiau žinomus filmų kūrėjus ir istorijas iš „outside-the-box“ kategorijos, „Netflix“ ankščiau ar vėliau pasiekia teigiamą rezultatą. Be to, „Netflix“ pritraukia auditoriją, kuri rytoj žiūrės Spielberg‘o ir Nolan‘o filmus. Tai kaip tai gali būti blogai kino pramonei ir kino teatrams?

Kino pramonei taip pat derėtų persvarstyti ir taikomų kainų modelį. Vidutinė kino teatro bilieto kaina 2017 metais JAV buvo 8,97 doleriai (7,63 eurai), o didmiesčiuose kaip Niujorkas ar Los Andželas kainos buvo gerokai didesnės nei vidurkis. Tiesą sakant, tokios bilietų kainos nedaug skiriasi nuo lietuviškų kino bilietų kainų. Na, o palyginimui visas „Netflix“ mėnesio abonementas Lietuvoje kainuoja nuo 7,99 iki 11,99 eurų. Plius, vieną mėnesį galima viską išbandyti nemokamai.

Taip, kino teatrai patiria pridėtines išlaidas, tačiau, kaip teigia „Variety“, didžioji dalis kaltės dėl didėjančių bilietų kainų priklauso nuo IMAX ir 3D ekranų didėjimo. Bet juk „Netflix“ sėkmė priklauso tikrai ne nuo ekranų dydžio. Vietoj to, kad kino pramonė pumpuoja pinigus į naujų ekranų įrengimą, galėtų filmus padaryti prieinamesnius platesniam žmonių ratui. O vienas iš būdų kaip to pasiekti galėtų būti „Netflix“ prenumeratos modelio laikymasis.

Ir netikėta, bet toks dalykas jau egzistuoja – „MoviePass“.

„MoviePass“ abonementą turintys susimoka 9,95 JAV dolerius (8,46 eurus) ir gali kino teatre per mėnesį nemokamai pasižiūrėti iki 4 filmų 2D formatu. Kiek žinoma šio straipsnio autoriui, Lietuvoje tokios paslaugos neteikia nei vienas kino teatras. „MoviePass“ kūrėjai kino teatrams sumoka už kiekvieną kino bilietą ir tikisi, kad galiausiai turės pelną iš parduodamos reklamos ir bendradarbiavimo su teatrais.

„MoviePass“ yra gana populiarus ir jau dabar 2 milijonai žmonių yra jį įsigiję. Akivaizdu, žmonės nori tokios paslaugos. Bloga naujiena yra ta, kad „MoviePass“ kūrėjai patiria didelius finansinius nuostolius. Tad jei teatrai nori turėti daugiau žiūrovų savo išpuoselėtose salėse, jie turėtų apsvarstyti partnerystės galimybes su „MoviePass“ ar sukurti panašią prenumeratos paslaugą. Taikant akcijas kino teatrų bilietams Lietuvoje, jų nebelieka per keletą dienų ir salės būna sausakimšos, kai tuo tarpu įprastą darbo dieną sėdi vos keli žiūrovai. Tad labai tikėtina, kad toks abonemento modelis būtų itin populiarus ir Lietuvoje.

Galų gale, jei kino teatrai tikrai nori konkuruoti su „Netflix“, jiems reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką siūlo „Netflix“ – daugiau galimybių, patogumo ir prieinamų kainų – ir išsiaiškinti, kaip tai pritaikyti kino teatruose. Reikia suprasti ir tai, kad tie, kurie priprato prie „Netlix“ teikiamų paslaugų, staiga nepradės bėgti į kino teatrus, tad pastariesiems jau nebeužtenka vien tik nusikopijuoti „Netflix“ paslaugų teikimo modelio, jau reikės pasiūlyti daugiau.