Gyvenimo pokyčiai su „Facebook“ būtų geri, jei ne „troliai“ ir melagingos naujienos
Yra da­ly­kų, be ku­rių šiais lai­kais ne­įsi­vaiz­duo­ja­mas mū­sų gy­ve­ni­mas – in­ter­ne­tas, GPS, vir­tua­lių de­be­sų pa­slau­gos... Ir „Fa­ce­book“. Šiuo so­cia­li­niu tink­lu kas­dien nau­do­ja­si apie pu­san­tro mi­li­jar­do žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je, o kiek­vie­ną mė­ne­sį – be­veik du su pu­se, tai yra treč­da­lis žmo­ni­jos.  

Vasario 4 dieną „Facebook“ sueina 15 metų. Per šį laikotarpį svetainė, kuri buvo sumanyta kaip soialinis tinklas, skirtas išskirtinai Harvardo studentams, stipriai pakeitė mūsų gyvenimą į gerą, be abejonės, ir į blogą pusė, rašo VOA.

Pagrindinė pozityvi „Facebook“ naujovė – jo pado vanotas bendravimo lengvumas. Čia nesunkiai galima rasti senų ir naujų draugų bet kurioje pasaulio vietoje.

Kita vertus, tyrimai rodo, kad „Facebook“ ir apskritai socialiniai tinklai verčia mus jaustis labiau vienišiems ir net didina depresijos ir nerimo lygį. Kol kas mokslininkai negali paaiškinti, kodėl, bet manoma, kad mes pastoviai lyginame savo realų gyvenimą su draugų virtualiu gyvenimu, kurį matome sraute.

Tačiau turinys, kurį mums rodo „Facebook“, ne visada kelia depresiją. Priklausomai nuo raktinių žodžių mūsų pranešimuose, paspaudimų „patinka“, pasidalijimų, grupių, kurioms priklausome, puslapių, kuriuos skaitome, „Facebook“ pagal algoritmą rodo, kas turėtų mums patikti. Norite daugiau naujienų apie kiną? Prašome. Jums labiau patinka muziejai ir meno parodos? Lengvai.

Pagirtina, kad visus šiuos metus „Facebook“ mūsų sraute renka mums draugus, giminaičius, naujienas ir turinį nemokamai.

Tiesa, yra triukas. Juk „Facebook“ iš pradžių turi suprasti, kas mums patinka, kaip su laiku keičiasi mūsų interesai. Vietoj pinigų socialinis tinklas renka ir saugo visą įmanomą informaciją apie mus. Ir ta informacija ne visada apsaugota. Per 15 „Facebook“ egzistavimo metų milijonų žmonių informacija buvo patekusi į hakerių rankas.

Kai kurie nutekėjimai turėjo pasekmių ne tik naudotojams, bet ir valstybėms. Turbūt pats didžiausias „Facebook“ skandalas dėl to buvo 2017 metais. Paaiškėjo, kad kompanija milijonams JAV naudotojų parodė reklamą už 100 tūkst. dolerių. Už ją sumokėjo Rusijos Interneto tyrimų agentūra, labiau žinoma, kaip „trolių fabrikas“. Tyrėjai teigia, kad pati reklama vargu, ar paveikė JAV prezidento rinkimų rezultatus. Tačiau apmaudą sukėlė bandymas kištis į rinkimų procesą.

Be politinės reklamos „Facebook“ naudotojai gali tapti melagingų naujienų aukomis. 2018 metų tyrimo duomenimis, pastarųjų JAV prezidento rinkimų laikotarpiu daugiau kaip ketvirtadalis amerikiečių apsilankė melagingų naujienų svetainėse, į kurias jas nukreipė greičiausiai „Facebook“.

Suprantama, „Facebook“ daro ne tik žalą. Manoma kad jei ne šis ir kiti socialiniai tinklai, ko gero, nebūtų „Arabų pavasario“. Būtent per internetą protestuotojai galėjo bendrauti ir koordinuoti savo veiksmus.

Vis dėlto analitikai teigia, kad „Facebook“ po truputį netenka savo naudotojų. Ar jis išgyvens dar 15 metų, kaip dar pasikeis mūsų gyvenimas, parodys laikas.