Egipte atvertas paslaptingasis sarkofagas
Prieš dvi sa­vai­tes ar­cheo­lo­gai Alek­sand­ri­jo­je, Egip­te, ra­do juo­dą gra­ni­ti­nį sar­ko­fa­gą, ku­ris bu­vo ne­pa­lies­tas apie 2 tūkst. me­tų. Šis ra­di­nys su­kė­lė dau­gy­bę gan­dų ir spė­lio­nių. Kas ja­me – se­no­vės Grai­ki­jos kar­ve­džio Alek­sand­ro Ma­ke­do­nie­čio pa­lai­kai? O gal net siau­bin­gas pra­keiks­mas? Pa­sak sar­ko­fa­gą at­vė­ru­sių eks­per­tų – nė vie­na šių ver­si­jų ne­pa­sit­vir­ti­no.

Vietoj to Egipto senienų ministerijos paskirti archeologai rado tris skeletus ir rusvų srutų, kurios skleidė nepakenčiamą smarvę.

„Radome trijų asmenų kaulus. Regis, kad tai – šeimos kapavietė. Deja, mumijos nėra geriausios būklės ir išliko tik kaulai, – pasakojo Aukščiausiosios senienų tarybos generalinis sekretorius Mostafa Waziri.

Reaguodamas į sklandančias baimes, kad sarkofago atidarymas gali sukelti mirtį sėjantį „Faraono prakeiksmą“, M. Waziri pareiškė: „Mes jį atidarėme ir, ačiū Dievui, pasaulis nesugriuvo. Buvau pirmasis, įkišęs galvą į sarkofagą, ir štai stoviu priešais jus. Jaučiuosi puikiai.“

Ekspertai teigė, kad kape rasti galbūt faraonų valdymo laikų karių skeletai. Vienoje kaukolių yra skilimas, kurį greičiausiai sukėlė pataikiusi strėlė.

Kartu su sarkofagu rastas ir alebastro biustas, tačiau vaizduojamo asmens bruožai yra neatpažįstamai išnykę.

Pats sarkofagas yra beveik dviejų metrų ilgio ir tai yra didžiausias tokio tipo radinys. Jis sveria 27 tonas ir manoma, kad yra iš ankstyvojo Ptolemėjų laikotarpio, prasidėjusio 323 metais prieš Kristų, po Aleksandro Makedoniečio mirties.

Archeologai dabar atliks išsamias sarkofago studijas, kad nustatytų, kada šie žmonės gyveno ir kaip jie mirė.