Diena, kai vos nenutrūko JAV ir Danijos santykiai
Šiau­rės Ko­rė­jos dė­ka šian­dien dau­ge­lis su­vo­kia, kas yra van­de­ni­li­nės bom­bos. Tai – griež­tai re­gu­liuo­ja­mi ma­si­nio nai­ki­ni­mo gink­lai, ku­rie ke­lia šiur­pą vi­sa­me pa­sau­ly­je. Bet ar ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti, kad net ke­tu­rias to­kias at­omi­nes bom­bas ga­be­nan­tis lėk­tu­vas tie­siog su­duž­tų dėl kvai­los įgu­los klai­dos? Prieš 50 me­tų toks įvy­kis vos ne­pas­mer­kė JAV ir Da­ni­jos san­ty­kių.

Jei ne tos atominės bombos, šio lėktuvo katastrofa dabar skambėtų kaip koks anekdotas. Grenlandija, kuri yra maždaug pusiaukelėje tarp Vašingtono ir Maskvos JAV buvo labai svarbi Šaltojo karo metu. Iš tikrųjų, tokia svarbi, kad ją net norėta nupirkti, tačiau Danija nesutiko. Kita vertus, Danija išliko labai svarbiu partneriu ir Grenlandijoje buvo įkurta JAV karinė bazė. Taigi, JAV lėktuvai šioje oro erdvėje buvo pakankamai dažnas reiškinys – šioje saloje buvo įkurta šiauriausia JAV karinė bazė.

Danija nenorėjo apie tai net girdėti ir paliepė susirinkti viską, kas užteršta, įskaitant viršutinį ledo paviršių.

1968 metų sausio 21 dieną B-52G bombonešis su keturiomis vandenilinėmis bombomis skrido kaip ir suplanuota. Lėktuvas veikė idealiai, o ir krovinys žmonių per daug nejaudino, nes buvo pakankamai įprastas. Bet tik su sąlyga, kad Danija apie tai nežinos, nes 1957 metais ši šalis uždraudė bet kokius branduolinius ginklus savo teritorijoje. Tikėtina, kad draudimas buvo įvestas turint omenyje būtent JAV bazių egzistavimą danų žemėse. Gali būti, kad Danija taip ir nebūtų sužinojusi, kad JAV nuolat virš Grenlandijos ir į per ją skraidina vandenilines bombas, bet tame B-52G vienas įgulos narys uždengė šildymo angą keliomis pagalvėlėmis.

Kilo gaisras, kabina greitai prisipildė dūmais. Dūmų buvo tiek daug, kad apie matomumą buvo galima tik pasvajoti. Įsitikinusi, kad lėktuvas nenukris ant jokių gyvenviečių, įgula evakavosi, o bombonešis su visu savo pavojingu kroviniu sudužo ant ledo viename fjorde prie vakarinių Grenlandijos krantų. Priešingai nei galbūt spėjote pamanyti, joks sprogimas neįvyko – sutrenkimas negali detonuoti atominių bombų, o ir gabenamos jos buvo pagal visas saugumo taisykles. Įgula taip pat sėkmingai nusileido parašiutais ir buvo išgelbėta.

Visgi, atominių bombų korpusai buvo pažeisti. Vietovėje užfiksuotas radiacijos šuolis, buvo užterštos ne tik nuolaužos, bet ir ledas. JAV iš pradžių net nemanė susirinkti savo lėktuvo ir likviduoti avarijos padarinių – buvo viliamasi, kad jis tiesiog laikui bėgant nuskęs. Tačiau Danija nenorėjo apie tai net girdėti ir paliepė susirinkti viską, kas užteršta, įskaitant viršutinį ledo paviršių. Tai JAV ir įvykdė, nepaisant šalčio ir sudėtingų logistinių aplinkybių.

Beje, jei būtų sprogusios, bombos būtų sukėlusios neregėto masto sprogimą. Kiekviena iš keturių „Mark 28 F1“ vandenilinių bombų turėjo 1400 kilotonų galią. Palyginimui, ant Hirošimos numestos atominės bombos galia buvo 15 kilotonų. Skaičiuojama, kad sprogus tokiai bombai viskas sugriaunama maždaug 12 km atstumu. Nuo lėktuvo sudužimo vietos iki JAV karinių oro pajėgų bazės buvo vos daugiau nei 11 km. Lėktuve buvo keturios tokios bombos.