Danijoje – pirmas paminklas juodaodei
Da­ni­jos sos­ti­nė­je Ko­pen­ha­go­je ati­deng­tas pir­mas pa­mink­las juo­dao­dei mo­te­riai „Aš esu ka­ra­lie­nė Ma­ry“, ku­ri XIX am­žiu­je va­do­va­vo su­ki­li­mui prieš Da­ni­jos ko­lo­ni­ji­nį val­dy­mą Ka­ri­buo­se.

Moters, kurios galva apsukta audeklu, statula yra beveik 7 m aukščio. Ji basakojė, tačiau sėdi ant kėdės išdidžiai, karališkai ir žvelgia į priekį. Vienoje rankoje gniaužia fakelą, kitoje – įrankį, kuris anksčiau buvo naudojamas cukranendrėms kirsti.

Danijoje dauguma paminklų vaizduoja baltaodžius vyrus, tad menininkės La Vaughn Belle ir Jeannette Ehlers praeitą savaitgalį pristatė statulą, pagerbiančią XIX amžiaus sukilimo vadę. Jų žodžiais, tai pirmas viešas paminklas juodaodei moteriai visoje šalyje.

Skulptūros poza - nuoroda į garsiąją 1967 metų "Juodųjų panterų partijos" įkūrėjo Huey P. Newtono nuotrauką. / dilemma-x.net nuotrauka

Sukurti skulptūrą įkvėpė Mary Thomas, žinoma kaip viena iš „trijų karalienių“. Mary drauge su kitomis dviem moterimis vadovavo 1878 metų sukilimui „Deganti ugnis“ (Fireburn). Per jį Šventojo Kryžiaus saloje sudegė 50 plantacijų ir didžioji dalis Frederikstedo miesto.

„Šiuo projektu siekiame mesti iššūkį Danijos kolektyvinei atminčiai ir ją keisti“, – sakė iš Mergelių Salų kilusi L. V. Belle.

Paminklas atidengtas praėjus daugiau kaip 100 metų nuo tos dienos, kai 1917-ųjų kovo 3 dieną Danija pardavė Jungtinėms Valstijoms Šventojo Kryžiaus, Šventojo Tomo ir Šventojo Jono salas. Tuometė jų kaina siekė 25 mln. dolerių.

Nors Danija dar 1792 metais uždraudė transatlantinę vergų prekybą, vietos valdžia neskubėjo įgyvendinti šio draudimo. Taisyklė įsigaliojo po 11 metų, o vergija gyvavo iki 1848-ųjų. Prabėgus trims dešimtmečiams nuo formalios vergovės pabaigos dabar Mergelių Salomis vadinamoje teritorijoje buvusių vergų situacija smarkiai nepagerėjo. Nesibaigianti neteisybė ir paskatino sukilimą Šventojo Kryžiaus saloje.

M. Thomas kartu su kitomis sukilimo lyderėmis buvo nuteista ir per Atlanto vandenyną atplukdyta į moterų kalėjimą Kopenhagoje atlikti bausmės. Ją pagerbianti statula „Aš esu karalienė Mary“ pastatyta priešais namą, kuriame anksčiau buvo sandėliuojamas iš Karibų atgabentas cukrus ir romas.

Pasak paminklo autorių, M. Thomas laikomi fakelas ir cukranendrių kapoklis simbolizuoja kolonizuotų tautų pasipriešinimo strategijas, o jos poza yra nuoroda į garsiąją 1967 metų „Juodųjų panterų partijos“ įkūrėjo Huey P. Newtono nuotrauką.

„Tokio pobūdžio skulptūros neleidžia taip lengvai visko pamiršti, jos kovoja su tyla, apleidimu, priespauda ir neapykanta, – išplatintame pranešime teigė Danijos nacionalinės meno galerijos vyresnysis tyrimų direktorius Henrikas Holmas. – Dar niekada iki šiol ant Danijos žemės nebuvo pastatytas toks paminklas. Jis atkreipia dėmesį į šalies praeitį, tačiau kartu yra ir meno kūrinys ateičiai.“

Pasak istorikų, danai taip ir neįsisąmonino, kad tūkstančiai afrikiečių buvo prievarta gabenami į Danijos kolonijas Karibuose vergauti. „Gali būti, jog tai susiję su Danijos, kaip kolonijinės galybės, naratyvu, kuriame pažymima, neva „mes nebuvome tokie blogi kaip kiti, – „The New York Times“ aiškina Orhuso universiteto dėstytojas Nielsas Brimnesas. – Bet mes buvome lygiai tokie pat baisūs kaip ir kiti. Negalima kalbėti apie tam tikrą žmogišką daniškąjį kolonializmą.“

Praėjusiais metais Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas pareiškė apgailestaujantis, kad jo šalis dalyvavo vergų prekyboje, tačiau atsiprašyti dėl to nesugebėjo. „Daugelis gražių senų Kopenhagos namų pastatyti už pinigus, uždirbtus iš išnaudojimo ir prakaito kitoje žemės pusėje, – kalbėjo premjeras. – Tai nėra ta Danijos istorija, kuria galime didžiuotis. Ji gėdinga ir, laimė, jau praeityje.“