Dalai Lamos taikos pamokos
Lie­tu­vo­je vie­šė­jo Ti­be­to dva­si­nis va­do­vas Da­lai La­ma XIV, ku­ris Vil­niaus uni­ver­si­te­to Di­džia­ja­me kie­me jis skai­tė pa­skai­tą „Žmo­giš­ko­sios ver­ty­bės švie­ti­me“, su­si­ti­ko su žmo­nė­mis, at­sa­kė į jų klau­si­mus, da­li­jo­si min­ti­mis apie fi­lo­so­fi­ją, re­li­gi­ją ir kul­tū­rą, Ti­be­to skve­re pa­so­di­no me­dį. Šis Da­lai La­mos XIV vi­zi­tas bu­vo skir­tas pa­svei­kin­ti Lie­tu­vą vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio pro­ga.

Pirmąjį viešą susitikimą Tibeto dvasinis lyderis pradėjo juokaudamas: „Kalbėsiu atsistojęs, kad geriau matyčiau jūsų veidus. Taip pat – tuos, kurie miega“.

Dalai Lama XIV į klausytojus visuomet kreipiasi kaip į brolius ir seseris. Jis pabrėžia, kad visi 7 mlrd. žmonių yra lygūs. „Šiame pasaulyje mums, 7 mlrd. žmonių, reikia vienybės pojūčio. Mokslininkai teigia, kad atjauta yra prigimtinė žmogaus savybė. Ir visgi pasaulyje turime tiek problemų: stichinių nelaimių, karinių konfliktų. Net ir religija, kuri mus moko meilės, tolerancijos, atlaidumo, šiandien yra priežastis, kodėl žmonės kovoja, kenčia ir miršta“, – kalbėjo Dalai Lama XIV.

Dialogo amžius

Anksčiau Dalai Lama XIV Lietuvoje viešėjo 2013 metais. Šis jo vizitas – penktasis. Savo kalboje Dalai Lama XIV prisiminė Baltijos šalių istoriją, ilgus metus okupacijoje. XX amžius, anot jo, buvo smurto amžius, kai, skaičiuojama, dėl karų mirė daugiau nei 200 mln. žmonių.

„Savo šalyje išsprendėte tam tikras problemas, tačiau dabar jos – nebesvarbios, – tikino Nobelio taikos premijos laureatas. Ir paaiškino: Pasaulis tėra viena nedidelė planeta. Šiandien turime mąstyti ne apie atskiras tautas, o visą žmoniją. Jėgos panaudojimas, ginklavimasis (tame tarpe – ir branduolinis) – pasenę metodai. Kai kyla nesutarimų, juos turime spręsti dialogu. Jei norime gyventi taikiai, XXI amžius turėtų būti dialogo ir demilitarizacijos amžius. Apie dialogo naudą turėtume mokyti klasėse, grįžę namo mokiniai turėtų kalbėtis šeimoje. Galiausiai tai taptų įprasta visoje visuomenėje. O pradėti turite jūs – jaunoji karta, ir savo gyvenime dar pamatysite geresnį pasaulį.“

Savikūra – moderni vertybė

Toliau kalbėdamas Dalai Lama XIV sakė, kad per daug dėmesio skiriame fizinei asmens higienai ir per mažai – emocinei švarai. „Meilė, atjauta, atlaidumas nėra vien religinės vertybės. Mes, žmonės, esame socialios būtybės. Kiekvieno individo ateitis priklauso nuo likusios bendruomenės. Meilė ir gerumas mus jungia, o pyktis atstumia. Todėl turime mokytis tolerancijos, vertybių“, – mokė dvasininkas.

Jo manymu, švietimo įstaigose reikėtų mokyti ne vien faktų apie išorinį pasaulį. Į modernią švietimo sistemą derėtų įtraukti ir emocino intelekto ugdymą. Dalai Lama XIV išskyrė svarbiausias vertybes – sveiką protą ir geranoriškumą. Be to, skatino harmoniją tarp skirtingų tikėjimų. „Religijos – įvairios, tačiau visos perduoda tą pačią – meilės – žinią. Meilė yra visų žmonių religija, – svarstė jis. – Filosofai teigia, kad yra ryškių skirtumų: monoteistinių religijų atstovai tiki į Dievą, kūrėją. Politeistinių religijų esmė – savikūra. Dėl to dar prieš 3 tūkst. metų indai praktikavo šamatha ir analitinę, vipasana, meditaciją – lavino protą.“

Pasitraukė iš politikos

Pasiklausyti Dalai Lamos XIV žmonės susirinko iš Lenkijos, Vokietijos, Etiopijos, Indijos. Kai kurie klausytojai savo klausimus jam brandino visą dešimtmetį, prašė privačių susitikimų. Klausė: koks yra dvasinio mokytojo ir jo mokinio santykis? „Tai, ko dvasinis mokytojas moko, tą turėtų praktikuoti ir pats. Vėliau pasidalinti savo patirtimi, parodyti gilesnę vertę. Pavyzdžiui, kaip pykčio kupinas mokytojas gali paaiškinti, kas yra tolerancija? Mokinys iš jo tik pasijuoks. Pirmiausia mokytojas turi atrasti vidinę ramybę“, – atsakė Dalai Lama XIV.

Tibeto dvasinis lyderis susitiko su žmonėmis, atsakė į jų klausimus.

Susirinkusieji domėjosi ir asmeniniu dvasininko gyvenimu. Kodėl jis pasitraukė iš politikos? Dalai Lama XIV teigė dar vaikystėje pastebėjęs, kad Tibeto valdžia yra veikiama skirtingų galios jėgų. „Kažkas turėjo pasikeisti, todėl prisiėmiau atsakomybę. Jaučiau daug pasipriešinimo. Kinijos valdžia siekė sau palankių reformų. 1959-aisiais pabėgau iš Tibeto ir 1960-ais pradėjome dirbti dėl demokratizavimo. Manau, tai, kad dvasinis vadovas automatiškai tampa ir politiniu vadovu, nėra demokratiška, todėl atsistatydinau“, – prisiminė Tibeto vyriausybės (1959–2011) vadovas.

Atsakymai su humoru

Dalai Lama XIV Tibeto skvere pasodino medį.

Į kitus klausimus Dalai Lama XIV atsakė su humoru. Paklaustas, yra vegetaras ar veganas, jis pasakojo, kad tapęs vegetaru patyrė sveikatos problemų. „Visas mano kūnas pagelto. Buvau kaip gyvas Buda, bet ne dėl dvasinės praktikos“, – juokavo.

Indui studentui rūpėjo, kaip turėti ir laisvo laiko, ir pinigų, nes nemoka suderinti abiejų. Dalai Lama XIV pritarė, kad pinigai ir maistas ant stalo – svarbūs žmogui. „Bet tie, kurie galvoja vien apie pinigus, bando tapti milijonieriais. Milijonieriais – milijardieriais. Nebūtinai jie yra patenkinti ir laimingi. Pinigai reikalingi mūsų patogumui, bet kartais trukdo pasiekti vidinę darną“, – studentui priminė jis.

Po vizito Lietuvoje Dalai Lama XIV išvyko į Latviją.

Kita klausytoja prašė praktiško patarimo, kaip tapti geresniu žmogumi. „Nesitikiu ir netikiu, kad dėl mano kalbos pakeisite savo gyvenimo būdą. Noriu tik supažindinti jus su vidinėmis vertybėmis, kad būtumėte laimingesni. Turėtumėte daugiau laiko skirti skaitymui, mokslui ir mokymuisi. Tada galbūt perskaitykite ką nors, ką esu parašęs. Taigi – pirkite daugiau mano knygų“, – šmaikštavo Dalai Lama XIV.

Ir tęsė mintį: „Informacija, kurią išgirstate ar perskaitote, yra gana paviršutiniška. Pradėkite apie ją mąstyti rimčiau. Diskutuokite su mokslininkais (psichologais, kosmologais, neurobiologais, fizikais), galvokite, analizuokite. Kasdien, mėnesį po mėnesio, dešimtmetį po dešimtmečio. Tam reikia laiko ir pastangų. Tačiau po to galite tikėtis pokyčių.“