Čiunės Sugiharos trečiasis vaikas gimė Kaune
Ne­se­niai Čiu­nės Su­gi­ha­ros anū­kė Ma­do­ka Su­gi­ha­ra lei­do Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Azi­jos stu­di­jų cen­trui pa­vie­šin­ti is­to­ri­nį tuo­me­ti­nės prof. dr. Pra­no Ma­žy­lio pri­va­čios li­go­ni­nės (da­bar­ti­niai P. Ma­žy­lio gim­dy­mo na­mai Kau­ne) iš­ra­šą Nr. 220, apie tre­čio­jo Č. Su­gi­ha­ros sū­naus Ha­ru­kio gi­mi­mą. Šis įra­šas, ras­tas Kau­no re­gio­ni­nia­me ar­chy­ve, ne tik pa­liu­di­ja, kad šis sū­nus gi­mė Kau­ne ir šio­je li­go­ni­nė­je, bet ir su­tei­kia nau­jos in­for­ma­ci­jos.

Dokumente rašoma, kad Jukiko Sugihara atvyko į ligoninę 1940 m. gegužės 28 d. 13.30 val., po to, kai pajuto gimdymo skausmus. Po labai sklandaus gimdymo, kurį priėmė gydytoja St. Chvedukaitė, 14:00 gimė 2,85 kg. berniukas. Abu pacientai išrašyti birželio 4 d.

„Šio dokumento atradimas, prie kurio aktyviai prisidėjo Azijos studijų centro darbuotojai, detalizuoja dar vieną Sugiharų šeimos gyvenimo Kaune faktą ir yra svarbus toliau vystant Č. Sugiharos atminimą Kaune, – teigė centro vadovas dr. Aurelijus Zykas. – Pavyzdžiui, tai neabejotinai leidžia įtraukti P. Mažylio gimdymo namus į Kauno savivaldybės sėkmingai vystomą Sugiharos kelio maršrutą“.

P. Mažylio gimdymo namai, kurie buvo atidaryti 1936 m. gegužės 1 dieną, tuo metu buvo prabangiausi, patogiausi ir aukščiausios kvalifikacijos gimdymo namai, nes čia dirbo pats prof. P. Mažylis.

Didelę dalį gyvenimo Harukis Sugihara praleido ne Japonijoje. Uždarius konsulatą Kaune, jis kartu su tėvais ir broliais buvo mėtomas po Europą ir daugiausiai laiko praleido Rumunijos internuotųjų stovykloje. Galiausiai Sibiro geležinkeliu šeima sugrįžo į Japoniją. Po karo šalyje sąlygos buvo labai prastos, nebuvo galimybės sočiai pavalgyti. Nepaisant to, Harukis buvo labai linksmas, energingas ir visų mylimas vaikas, šeima jį vadindavo mažybiniu vardu „Kuri-čian“ (kuri japoniškai reiškia „kaštainis“).

Nors Harukis ir anksčiau kartais skųsdavosi galvos skausmais, 1947 m. lapkričio 11 d. jo būklė staigiai pablogėjo. Prasikankinęs visą parą, jis mirė kitą dieną, apsuptas šeimos. Po mirties jam nustatyta leukemija.

Nors Japonijoje tai nėra įprasta, po kremavimo urną su jo pelenais šeima daug metų laikė pasidėjusi namuose. Šeimos liudijimu, mama Jukiko, labai stipriai mylėjusi savo sūnų, kas kartą prieš valgant padėdavo prieš urną ryžių, ir prisimindavo „savo mieląjį Kuri-čian“. Tik gerokai vėliau urna buvo palaidota šeimos kape Kamakuros mieste.

Čiunė Sugihara buvo Japonijos vicekonsulas, kuris 1939–1940 m. kartu su šeima dirbo Kaune ir prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui per keletą mėnesių taip vadinamųjų „Gyvenimo vizų“ dėka išgelbėjo tūkstančius žydų pabėgėlių. Iš viso Čiunė ir Jukiko Sugiharos turėjo keturis vaikus. Vyriausiasis sūnus Hirokis (1936–2001), gimė Japonijoje, antrasis sūnus Čiakis (1938–2010) – Helsinkyje, o ketvirtasis sūnus Nobukis (g. 1949) – Japonijoje.