Aukcione parduotos Marijos Antuanetės brangenybės
Pa­ka­bu­kas su per­lu ir dei­man­tais, pri­klau­sęs per Pra­ncū­zi­jos re­vo­liu­ci­ją gil­jo­ti­nuo­tai ka­ra­lie­nei Ma­ri­jai An­tua­ne­tei, par­duo­tas auk­cio­ne už 32 mln. eu­rų – ke­lis kar­tus bran­giau, nei ti­kė­ta­si.

Per „Sotheby's“ aukcionų namų surengtas varžytines viename itin prabangiame viešbutyje ant Ženevos ežero kranto buvo karštai varžomasi dėl tragiško likimo Marijos Antuanetės dešimties papuošalų kolekcijos, kurioje esama du šimtmečius viešumoje nematytų brangenybių.

10 daiktų, įkainotų maždaug 2,6 mln. eurų, nupirkti už 40 mln. eurų. Apie 70 tūkst. eurų įvertinta deimantų sagė parduota už 1,54 mln. eurų atskaičius mokesčius – daugiau kaip 20 kartų brangiau, nei prognozavo specialistai. Dėmesio centre atsidūrė ovaliu deimantu ir lašo formos perlu papuoštas pakabukas, kurį anonimiškai įsigijo privatus pirkėjas.

Marijos Antuanetės perlas ir deimantinė sagė bei kadaise aukcione parduoti bateliai..voanews.com nuotrauka

Turtuolius masina karališki perlai

Pasak „Sotheby's“, pakabukas tapo brangiausiai kada nors aukcione parduotu papuošalu su perlu. „Marijos Antuanetės pakabukas yra tiesiog nepakeičiamas, o jo pardavimo kaina daug didesnė negu paties brangakmenio vertė“, – pažymima juvelyrinių dirbinių bendrovės „Le Vian“ vykdomojo direktoriaus Eddie LeViano pareiškime. „Jis patraukė visų dėmesį“, – tęsė jis. – Tai geriausias įrodymas, kad itin turtingi pasaulio žmonės labai mėgsta investuoti į retus, natūralių ryškių spalvų deimantų ir perlų papuošalus, ypač karališkosios kilmės.“

Marijos Antuanetės brangenybės priklausė Italijos karališkosios Parmos Burbonų giminės kolekcijai. „Sotheby's“ pavadino šias varžytines vienu svarbiausių karališkųjų juvelyrinių dirbinių aukcionų per visą istoriją – jis nenuvylė organizatorių. 100 juvelyrinių dirbinių, prieš aukcioną įvertintų 3,7 mln. eurų, parduoti už 46,8 mln. eurų. Ši suma viršijo ankstesnį rekordą, pasiektą 1987 metais, kai „Sotheby's“ pardavė kadaise Vindzorų dinastijai priklausiusių papuošalų kolekciją.

Brangenybių kelionė per Europą

Istorikų teigimu, didžioji dalis Prancūzijos visuomenės nekentė Marijos Antuanetės už pinigų švaistymą per valstybės finansų krizę. Karalienė buvo giljotinuota Paryžiuje 1793 metų spalį, būdama 37 metų. Minimos brangenybės nukeliavo vingiuotą kelią, iliustruojantį galios Europoje dinamiką XVIII ir XIX amžiais.

Kaip rašė karalienės freilina Campan, Marija Antuanetė visą vakarą Tiuilri rūmuose suko į vatą savo turėtus deimantus, rubinus ir perlus. Ji sudėjo brangenybes į medinę skrynelę. Skrynelė buvo išsiųsta į Briuselį, kurį valdė jos sesuo didžioji hercogienė Marija Kristina, o paskui – į Marijos Antuanetės gimtąją Austriją saugoti jos sūnėnui imperatoriui.

1792 metais karališkoji šeima Paryžiuje buvo įkalinta. Kitais metais karaliui ir karalienei buvo įvykdytos mirties bausmės, o jų 10-metis sūnus Liudvikas XVII mirė kalėjime. Išgyveno tik karališkosios poros duktė Marija Terezė. 1796 metais ji buvo išsiųsta į Austriją, kur jai buvo atiduotos motinos brangenybės. Ji neturėjo vaikų, bet perdavė brangenybes dukterėčiai ir įdukrai Luizai, Parmos hercogienei. Ši vėliau paliko jas savo sūnui, paskutiniam Parmos hercogui Robertui I (1848–1907 m.). Nuo to laiko brangenybės priklausė vėliau gyvenusiems giminaičiams.