Atradimas tolimame kosmose
JAV as­tro­no­mai ma­no at­ra­dę pir­mą­jį pla­ne­tos pa­ly­do­vą už Sau­lės sis­te­mos ri­bų – tas ob­jek­tas yra Ne­ptū­no dy­džio du­jų mil­ži­nas.

Iki šiol mokslininkams pavyko atrasti daugybę egzoplanetų, bet dar nebuvo patvirtinta, kad kuri nors jų turėtų palydovų. Dviejų JAV Kolumbijos universiteto astronomų studijoje pateikiama duomenų, rodančių, jog tikriausiai pavyko aptikti pirmąjį tokio tipo dangaus kūną.

Potencialus egzoplanetos palydovas, kaip spėjama, gerokai didesnis negu Žemė, Neptūno arba Urano dydžio, o planeta, aplink kurią jis sukasi, – maždaug kaip Jupiteris. Ši numanoma dujinių objektų pora yra už 8 tūkst. šviesmečių nuo mūsų planetos.

Alexas Teachey ir Davidas Kippingas ištyrinėjo 284 egzoplanetas, anksčiau atrastas NASA Keplerio kosminiu teleskopu. Išnagrinėjus duomenis nustatyta, kad tik viena planeta galbūt turi palydovą. Ji skrieja aplink žvaigždę Kepler-1625, kuri yra panašaus dydžio kaip mūsų Saulė, tik senesnė. Pernai mokslininkai, norėdami patvirtinti arba atmesti prielaidą, jog egzoplaneta Kepler-1625b turi aplink ją skriejantį palydovą, nukreipė į šią sistemą Hablo teleskopą. Tyrėjai tikėjosi užfiksuoti Kepler-1625 spindesio dvigubą susilpnėjimą. Pagrindinį silpną trumpalaikį žvaigždės aptemimą lemia priešais ją praskriejanti planeta. Antrą aptemimą gali sukelti tos planetos palydovas.

Hablo teleskopas, galingesnis ir tikslesnis negu Keplerio, aptiko antrąjį, silpnesnį, žvaigždės spindesio sumažėjimą praėjus pusketvirtos valandos, kai tarp centrinio šviesulio ir Žemės praslinko planeta. Šis reiškinys atrodė taip, „tarsi šuo sektų iš paskos, už pavadėlio vedamas savo šeimininko“. Tačiau stebėjimo laikotarpis baigėsi numanomo egzopalydovo tranzitui dar nesibaigus, todėl astronomai turės vėl teks atlikti stebėjimą Hablo teleskopu, galbūt ateinantį pavasarį. Nors surinkti duomenys teikia vilčių, A. Teachey pabrėžė, kad juos reikia vertinti atsargiai: „Kol kas butelio šampano neatkemšame.“

Jei tyrėjams iš tikrųjų pavyko aptikti palydovą, vadinasi, jis skrieja maždaug už 3 mln. kilometrų nuo savo planetos ir, atrodo, yra dvigubai didesnis negu mūsiškis Mėnulis. Astronomai negali pasakyti, kaip susidarė šis potencialus milžiniškas egzopalydovas. Jei atradimas bus patvirtintas, jis greičiausiai smarkiai supurtys mūsų supratimą, kaip formuojasi palydovai ir iš ko jie sudaryti.