Ar pastebėjote, kad kortose karalių veido bruožai skiriasi? Kodėl širdžių karalius yra vienintelis be ūsų ir su kardu galvoje?
Kor­tos – la­bai se­nas iš­ra­di­mas. Tiks­liau, toks se­nas, kad net nie­kas ne­ži­no, ka­da jos at­si­ra­do. Ka­ra­lių kor­tos – vie­nos iš se­niau­sių. Jų iš­vaiz­da jau daug­maž nu­sis­to­vė­ju­si ir vi­si yra taip pri­pra­tę prie jų di­zai­no, kad ir dė­me­sio di­des­nio ne­beat­krei­pia. Ta­čiau pa­žvel­ki­te į tra­di­ci­nių kor­tų ka­ra­lius – ko­dėl tik šir­džių ka­ra­lius ne­tu­ri ūsų?

Šis klausimas nėra toks paprastas, kaip atrodo. Kortos per visą laiką stipriai keitėsi. Į Europą šis išradimas atkeliavo iš Persijos. Tiksliau, iš ten atvyko „Ganjifa“ žaidimo diskai, ant kurių buvo pavaizduoti įvairūs personažai. Tačiau manoma, kad kortas išrado kinai, o vėliau jos po truputį judėjo link Vakarų. Sostuose sėdintys „Ganjifa“ karaliai žaidime buvo pranašesni prieš raitelius. Tokios dažnai medinės kortos atkeliavo į Ispaniją ir Italiją, kur buvo modifikuotos ir tapo stačiakampėmis. Tik simboliai nusistovėjo ne iš karto.

Pikų karaliumi tapo Dovydas, būgnų – Julijus Cezaris, kryžių – Aleksandras Didysis, o širdžių – Karolis Didysis. Anglai iki pat XVII amžiaus importavo prancūziškas kortas, kai tai pagaliau buvo uždrausta.

Dabar naudojamos kortos turi širdis, būgnus, pikus ir kryžius. Tačiau Italijoje naudotos kortos turėjo pikus, monetas, taures ir kardus, Vokietijoje – giles, lapus, širdis ir varpus. Dabar priimtą sistemą maždaug 1480 metais išrado prancūzai, iki tol naudoję ispanišką modelį. Maždaug tuo metu prancūzai kortų personažams priskyrė tikras istorines asmenybes. Pikų karaliumi tapo Dovydas, būgnų – Julijus Cezaris, kryžių – Aleksandras Didysis, o širdžių – Karolis Didysis. Anglai iki pat XVII amžiaus importavo prancūziškas kortas, kai tai pagaliau buvo uždrausta.

O ką turi anglai, to nori visas pasaulis. Bent jau anksčiau tai buvo tiesa, todėl būtent prancūziškas modelis taip gerai ir įsitvirtino. Dabar žaidimų kortos yra beveik kiekvienose namuose, o žmonės ir į grupes renkasi, kad tik su jomis paloštų. Tiesa, atkreipkite dėmesį į karalių veidus – tik vienas iš jų neturi barzdos.

Tai tiesa tik tradicinėse vakarietiškose kortose – rusiškose kortose visi karaliai turi vešlius ūsus ir barzdas. Širdžių karalius neturi barzdos. Negana to, jis dar ir kardą labai keistai yra užsikišęs už galvos, tarsi būtų nusižudęs. Abiejų šių keistenybių priežastys yra vienodos.

Anksčiau, viduramžiais, kortos buvo gaminamos dviem būdais – piešiamos ranka ar atspaudžiamos mediniais blokais. Šiuos blokus išdrožinėdavo patyręs meistras, žvelgdamas į turimą pavyzdį. Su laiku blokas, aišku, dėvėdavosi ir atspaudas darydavosi neryškus. Tuomet tekdavo drožinėti iš naujo. Tačiau nusidėvėjusiais antspaudais pagamintos kortos būdavo prastos kokybės. Vėliau jos būdavo taisomos, užpildant tai, ko jau nebebuvo matyti. Iš tiesų, originalus širdžių karalius turėjo ūsus ir kirvį, tačiau su laiku kažkas ūsų nebeįžiūrėjo ir kirvis tapo durtuvu.