Ar esate protingesni už vidutinį žmogų?
Skir­tin­gų ty­ri­mų duo­me­ni­mis, yra bent 15 ženk­lų, pra­ne­šan­čių, jog ga­li­mai esa­te pro­tin­ges­ni už vi­du­ti­nį žmo­gų, ra­šo­ma PsyB­log­’e.

Taigi, jūs esate protingesni už daugumą, jei:

1. Sugebate pagauti ritmą. Aukštesniu intelekto lygiu pasižymintys žmonės ritmą jaučia lengviau. Šiuo atveju neprivalote turėti kokių nors muzikinių gebėjimų, tačiau, jei sugebate atkartoti ritmą, ko gero, esate protingesnis už daugelį aplinkinių.

2. Užsisvajojate ir pamirštate viską aplinkui. Jei dažnai užsisvajojate – užsižiūrite į vieną tašką ir pamirštate viską aplinkui, vadinasi, esate protingas ir kūrybiškas žmogus. Mokslininkai tyrinėjo viename tyrime dalyvavusių 100 žmonių smegenis būtent tada, kai šie 5 minutes užsižiūrėdavo į konkretų tašką. Tyrėjai siekė sužinoti, kaip gi tyrimo dalyvių smegenys funkcionuoja, kai iš tiesų joms nėra ką veikti. Paaiškėjo, kad tie tyrimo dalyviai, kurių smegenys funkcionuodavo efektyviau, buvo protingesni bei dažniau taip užsisvajodavo.

3. Mėgstate juodąjį humorą. Kitame tyrime skelbiama: jei mėgstate juodąjį humorą, turbūt, esate protingesni už daugumą aplinkinių. Be to, pranešama, kad tokie žmonės yra ir emociškai stabilesni. Panašu, kad norint suprasti tokį humorą, reikia atsipalaiduoti ir būti sumaniam. Todėl ir manoma, kad juodojo humoro gerbėjai yra protingesni.

4. Turite psichikos sutrikimų. Būtent tokią kainą kai kurie žmonės, tikėtina, moka už savo išlavintą protą. Psichologai nustatė, jog aukštesniu intelekto lygiu vaikystėje pasižymintys asmenys vėliau dažniau suserga bipoliniu sutrikimu. Tyrimo rezultatai dar labiau paskatina diskusijas apie tai, kaip tarpusavyje susiję protas, kūrybiškumas ir psichikos sveikata. Kitų tyrimų duomenimis, protas ir psichikos sutrikimai gali būti susiję jau nuo evoliucijos pradžios. Homo sapiens rūšis tapo protingesne už kitas rūšis dėl genų pakitimų, o tai padidino riziką susirgti psichikos sutrikimais.

5. Lengviau galite suvokti realybę. Aukšto intelekto žmonės lengviau suvokia realybę, teigiama viename tyrime. Pavyzdžiui, jie gali pasakyti, kuria kryptimi greitai juda objektai. Jiems taip pat labiau sekasi ignoruoti nereikalingą informaciją ir koncentruotis tik į tai, kas būtina. Aukšto intelekto lygio žmonių smegenys tiesiog veikia greičiau.

6. Nerimaujate. Aukštu intelektu pasižymintys žmonės jaučia nerimą dažniau už vidutinio intelekto žmones. Iš tiesų, nerimas ir protas, panašu, evolucianavo kartu –žmonės priešistorėje sugebėjo išgyventi būtent dėl to, kad nerimavo. Gaila, kad dėl to protingesni žmonės dažniau kenčia nuo nerimo sukeltų psichikos sutrikimų.

7. Jūsų vyzdžiai didesni. Turite didesnius vyzdžius – esate protingesnis, skelbiama tyrime. Didesni vyzdžiai aplinkiniams praneša, jog esate ne tik protingesnis, bet ir geriau įsiminate reikiamą informaciją. Pasirodo, kad vyzdžiai plečiasi ar traukiasi ne tik dėl šviesos. Jie taip pat plečiasi ir tuomet, kai mūsų smegenys įnirtingai dirba: kuo greičiau smegenys dirba, tuo vyzdžiai platesni.

8. Kuriate naujas idėjas. Gal kai kurie iš jau paminėtų ženklų, kaip antai nerimas ar psichikos sutrikimi ir nėra teigiami, tačiau šis ženklas tikrai yra teigiamas – jei esate protingesnis, gebate ir greičiau generuoti naujas idėjas. Žvelgiant per istorijos prizmę, naujos idėjos reiškė, kad buvo sugebėta atsisakyti išankstinių nusistatymų ir rasti naujų būdų, kaip gyventi visuomenėje.

Viename tyrime skelbiama, jog būtent todėl protingesni žmonės dažnai laiko save ateistais ir liberalais. Mokslininkai praneša, kad „labai konservatyviais“ save laikančių jaunuolių intelekto lygis siekė 95, o „labai liberaliais“ – 106.

9. Esate aukštesni. Viename tyrime dalyvavo 6815 žmonių; nustatyta, kad aukštesni žmonės yra protingesni. Taip yra dėl to, jog aukščio ir proto genai yra susiję. Žinoma, yra žemų ir protingų ar aukštų ir ne itin sumanių žmonių. Tačiau žmogaus aukštis ir jo protas gali būti šiek tiek susiję.

10. Esate vienišiai. Kuo daugiau laiko protingesni žmonės leidžia su draugais, tuo mažiau jie yra patenkinti savo gyvenimu, teigiamame dar kitame tyrime. Tokie rezultatai verčia susimąstyti apie plačiai paplitusią mintį, neva, bendraujantys žmonės yra laimingesni. Tikėtina, kad kai kurie žmonės, o ypač, protingesni žmonės, džiaugiasi gyvenimu ir per daug nebendraudami su kitais žmonėmis.

11. Vėlai einate miegoti. Kitas ženklas – vėlai einate miegoti ir vėlai keliatės. Vieno tyrimo metu mokslininkai analizavo virš 20 tūkst. amerikiečių jaunuolių miego įpročius. Nustatyta, kad darbo dienomis mažiau protingi eidavo miegoti maždaug 23.41 ir keldavosi 07.20, o protingesni jaunuoliai guldavosi 00.29 ir keldavosi 07.52. Savaitgaliais skirtumas buvo dar ryškesnis.

12. Didesnė priklausomybių rizika. Viename tyrime atskleidžiama, kad protingesni žmonės dažniau vartoja narkotikus. Tai ypač taikytina moterims. Bet čia rezultatai yra dvejopi, nes aukštesnis intelekto lygis sykiu sietinas ir su dažnesniu sveiko gyvenimo būdo propagavimu. Galima aiškinti, kad neretai protingesni žmonės yra atviresni naujai patirčiai ir tarsi siekia kuo daugiau visko išbandyti. Taip pat jiems greičiau pasidaro nuobodu, tad yra nemaža į narkotikus įnikimo rizika, bent ankstyvoje jaunystėje.

13. Pasitikite kitais. Naujos JAV apklausos duomenims, protingi žmonės dažniau pasitiki aplinkiniais. Gali būti, kad taip yra dėl to, jog protingesni žmonės lengviau geba įvertinti kitų žmonių charakterį. Nustatyta, kad labiau kitais pasitikintys žmonės buvo ir laimingesni bei džiaugėsi geresne psichikos sveikata.

14. Esate kantrus kalbant apie finansinę situaciją. Taip pat atskleista, kad, kalbant apie finansinius reikalus, aukštesniu intelektu pasižymintys žmonės yra kantresni. Vardan didesnės pinigų sumos ateityje, jie yra pasiryžę ilgiau palaukti ir iškęsti galimas finansines problemas. Protingi žmonės nereikalavo, kad už prisiimtą riziką jiems būtų kaip nors atlyginta. Panašu, kad protas, rizikos toleravimas ir kantrybė itin susiję.

15. Kartais pritingite. Tingesni žmonės dažniau mėgaujasi pačiu mąstymo procesu. O štai kiti siekia kuo daugiau padaryti vien tik dėl to, kad galėtų „pabėgti“ nuo savo pačių minčių. Ankstesniuose tyrimuose nustatyta, kad žmonės, kuriems patinka galvoti labiau, nei kitiems, patiria įdomesnių nuotykių bei dažnai ir ilgai galvoja, kol priima vieną ar kitą sprendimą, todėl galiausiai priimtas sprendimas būna iš tiesų tinkamas ir geras.

Parengė Giedrė Izabelė Janušaitė