Antarkties ledynų tirpsmas kelia vandenynų lygį
Nuo 1992 me­tų An­tark­ti­da pra­ra­do net 3 trln. to­nų le­do. Nau­jas ty­ri­mas ro­do, kad po­ky­čiai šia­me ap­le­dė­ju­sia­me že­my­ne ga­li pa­keis­ti Že­mės kran­tų li­ni­jas, jei pa­sau­li­nio kli­ma­to šil­tė­ji­mo ne­pa­vyks su­val­dy­ti.

Du penktadaliai minėto kiekio ledo ištirpo per pastaruosius penkerius metus, o procesas paspartėjo trigubai. Žurnale „Nature“ paskelbtos 84 mokslininkų grupės išvados turėtų išsklaidyti bet kokias likusias abejones, kad Antarktidą kaustantys ne vieno kilometro storio ledo šarvai nyksta. Jų autoriai taip pat atkreipė dėmesį į šio proceso keliamą didžiulį pavojų žemumose esantiems pakrančių miestams ir miesteliams, kuriuose gyvena šimtai milijonų žmonių.

„Dabar turime nedviprasmišką vaizdą, kas vyksta Antarktyje, – sakė vienas pagrindinių studijos autorių Ericas Rignot, dirbantis NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijoje, kuri du dešimtmečius stebėjo pasaulio ledynų dinamiką. – Šiuos rezultatus laikome dar vienu pavojaus skambučiu, raginančiu imtis veiksmų, kad sulėtintume mūsų planetos šiltėjimą.“

Naujausios išvados pagrįstos 24 atskirais tyrimais. Per juos buvo atliekami ir stebėjimai iš kosmoso. Jei ištirptų visas ledas, dengiantis Antarktidą, kuri yra dvigubai didesnė už JAV žemyninę dalį, pasaulio vandenynų lygis pakiltų beveik 60 metrų. Daugiau kaip 90 proc. šio užšalusio vandens susikaupę Rytų Antarktidoje. Ši žemyno dalis kol kas gana stabili, nors kintant klimatui mūsų planetos paviršiaus vidutinė temperatūra padidėjo vienu laipsniu Celsijaus. Kai kurie tyrimai parodė, kad pastaraisiais dešimtmečiais Rytų Antarktidoje ledo susikaupdavo net daugiau, negu būdavo prarandama. Bet, kaip paaiškėjo, pasaulinis atšilimas kur kas labiau veikia Vakarų Antarktidą, ypač Antarktidos pusiasalį, kuriame nuo 1995 metų atitrūko ir į vandenyną nuplaukė daugiau kaip 6,5 tūkst. kv. kilometrų šelfinių ledynų. Kadangi prieš atitrūkdami jie jau plūduriuoja kaip ledkalniai, jūros lygio nepakeičia. Tačiau pamažu į vandenyną slenkantys milžiniški Vakarų Antarktidos ledynai yra sukaupę tiek vandens, kad pakeltų jūros lygį 3,5 metro.

Tyrėjai nustatė, jog beveik visa ledo masė, prarasta per pastaruosius 25 metus, buvo Vakarų Antarktidoje. Nuo 1992 metų ištirpus 2,7 trln. tonų ledo jūros lygis pakilo maždaug 8 milimetrais. Jei tendencija išliks, Antarktis gali tapti pagrindiniu jūros lygio kilimą lemiančiu veiksniu.

Šiuo metu vandenynų kasmet pakyla apie 3,4 milimetro. Nuo 1993-iųjų jis iš viso pakilo 84,8 milimetro. Palyginti su padėtimi iki pramonės revoliucijos, jūros lygis iki šio šimtmečio pabaigos gali pakilti nuo keliasdešimties centimetrų iki metro ar daugiau – nelygu, kiek sėkmingos bus pastangos apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Bet kokiu atveju vandenynų lygis, pasak mokslininkų, kils kelis šimtmečius.