Ankstyviausias žinomas britas buvo tamsiaodis ir mėlynakis
Lon­do­no moks­li­nin­kai at­li­ko maž­daug prieš 10 tūkst. me­tų gy­ve­nu­sio vy­ro DNR ty­ri­mą ir nu­sta­tė, kad jo odos spal­va ga­lė­jo bū­ti tam­si, o akys – mė­ly­nos.

„Čederio žmogumi“ praminto vyro griaučiai 1903 metais buvo rasti viename urve pietvakarių Anglijoje. Pirmasis išsamus šių palaikų DNR tyrimas atskleidė įdomios informacijos, kaip šis žmogus atrodė.

Kaukolėje išgręžta 2 mm skersmens skylutė ir išanalizuotas kaulo vidinės dalies mėginys.

Bendrą projektą vykdę Didžiosios Britanijos gamtos istorijos muziejaus ir Londono universiteto koledžo mokslininkai kaukolėje išgręžė 2 mm skersmens skylutę ir išanalizavo kaulo vidinės dalies mėginį.

„Čederio žmogumi“ praminto vyro griaučiai 1903 metais rasti viename urve pietvakarių Anglijoje.

Anksčiau manyta, kad vadinamojo Čederio žmogaus akys buvo rudos, o oda – šviesi, tačiau naujausios tyrimo išvados šį įvaizdį smarkiai pakeitė. „Labai stebina, kad prieš 10 tūkst. metų gyvenęs britas galėjo pasižymėti šiuo mėlynų akių, bet labai tamsios odos deriniu“, – sakė Gamtos istorijos muziejaus darbuotojas Chrisas Stringeris, pastarąjį dešimtmetį tyrinėjęs minėtame urve rastus žmonių kaulus.

Biustas buvo išspausdintas trimačiu spausdintuvu.

Kaip rodo tyrimo išvados, šviesesnė oda Šiaurės Europos gyventojų ypatybe tapo daug vėliau, negu iki šiol manyta. „Čederio žmogaus“ gentis migravo į Didžiąją Britaniją baigiantis vėlyviausiam ledynmečiui. Nustatyta, kad pagal DNR jis artimas žmonėms, kurių kaulų buvo rasta dabartinėje Ispanijoje, Vengrijoje ir Liuksemburge.

Gamtos istorijos muziejuje dirbanti senovinės DNR tyrėja Selina Brace sakė, kad „Čederio žmogaus“ palaikams išlikti padėjo urvo, kuriame jis buvo rastas, sąlygos. „Urvas pasižymi iš tikrųjų palankia, vėsia, sausa, pastovia aplinka. Tai apsaugo DNR nuo suirimo“, – aiškino jis.

Mokslininkai atkūrė „Čederio žmogaus“ išvaizdą. Trimačiu spausdintuvu išspausdintas biustas jį vaizduoja su pečius siekiančiais ilgais plaukais, trumpa reta barzdele. Šis modelis buvo kuriamas beveik tris mėnesius. Tam tikslui pravertė modernus skeneris, sukonstruotas naudoti Tarptautinėje kosminėje stotyje.

Kaip teigė Alfonsas Kennisas, sukūręs biustą kartu su savo broliu Adrie, DNR tyrimo išvados yra revoliucingos. „Tai rodo, jog per visą istoriją migracijos buvo itin svarbios“, – jis sakė televizijai „Channel 4“, sukūrusiai dokumentinį filmą apie mokslininkų atliktą tyrimą. Šis filmas bus parodytas vasario 18 dieną.