8 faktai apie Kristupą Kolumbą
1492 me­tų spa­lio 12 die­ną Kris­tu­pas Ko­lum­bas iš­si­lai­pi­no Ba­ha­mų sa­lo­je, iš­sklei­dė Is­pa­ni­jos vė­lia­vą ir užė­mė šią te­ri­to­ri­ją ka­ra­liaus Fer­di­nan­do ir ka­ra­lie­nės Isa­bel­los var­du. Nors K. Ko­lum­bas ma­nė, kad at­si­dū­rė Azi­jo­je, iš ti­krų­jų jis iš­si­lai­pi­no „Nau­ja­ja­me pa­sau­ly­je“. Nuo to lai­ko is­to­ri­ja pa­si­kei­tė am­žiams. Že­miau pa­tei­kia­me 8 įdo­mius fak­tus apie žy­mų­jį ke­liau­to­ją.

1) K. Kolumbas neketino įrodyti, kad Žemė yra apvali

Pamirškite visus mitus, kad K. Kolumbas norėjo įrodyti, jog Žemė yra apvali. Dar VI-ame amžiuje prieš Kristų matematikas Pitagoras pateikė prielaidą apie Žemės formą, o po dviejų šimtmečių Aristotelis patvirtino Pitagoro hipotezę. 1492 metais visi išsilavinę žmonės žinojo, kad Žemė nėra plokščia. Ko jau negalima pasakyti apie XXI a...

2) K. Kolumbas nebuvo pirmas europietis, perplaukęs Atlanto vandenyną

Manoma, kad pirmasis Atlanto vandenyną perplaukė vikingas Leifas Erikssonas, kuris išsilaipino Niufaundlende apie 1000 metu – net penkiais šimtmečiais anksčiau nei K. Kolumbas. Kai kurie istorikai netgi tvirtina, kad Ameriką dar anksčiau nei L. Erikssonas pasiekė airis šv. Brendanas – ar kiti keltai. JAV kasmet mini K. Kolumbo dieną, nors jis ir neįžengė į pačią JAV – o tik į Š. Amerikos salą. Beje, minima net ir L. Erikssono diena – spalio 9-oji.

3) Net 3 valstybės atsisakė paremti K. Kolumbo kelionę

Beveik ištisą dešimtmetį K. Kolumbas mėgino įtikinti Europos karalystes, kad paremtų jo žygį atrasti vakarinį kelią į Aziją. Portugalija, Anglija ir Prancūzija pateikė vienodus atsakymus – šios šalys atsisakė finansuoti K. Kolumbo žygį. Ekspertai sakydavo K. Kolumbui, kad jo apskaičiavimai yra neteisingi, ir kad jo kelionė truks ilgiau nei planuota. Karališkieji patarėjai iškėlė panašius nuogąstavimus karaliui Ferdinandui ir karalienei Isabellai.

Pasirodo, kritikai buvo teisūs – K. Kolumbas stipriai apsiriko dėl Žemės perimetro ir vandenynų dydžio.

4) Istorinės kelionės metu K. Kolumbo laivas sudužo

1492 metais Kalėdų išvakarėse pagrindinis K. Kolumbo laivas atsitrenkė į koralinį rifą netoli Haičio. K. Kolumbas grįžo į Ispaniją kitu savo laivu – Nina (iš viso buvo keliaujama 3 laivais) – tačiau sudužusiame laive jis paliko 40 narių įgulą. Kai K. Kolumbas grįžo 1493 metais, visa jo įgula buvo išmirusi.

5) K. Kolumbas Naująjį pasaulį aplankė 4 kartus

Nors K. Kolumbas geriausiai žinomas dėl savo 1492 metų kelionės, per artimiausią dešimtmetį jis grįžo į Ameriką dar 3 kartus. Šių kelionių metu jis aplankė Karibų salas, Pietų Ameriką ir Centrinę Ameriką.

6) K. Kolumbas grįžo į Ispaniją surakintas grandinėmis

K. Kolumbas Haitį valdė žiauriai ir tironiškai. Vietiniams, kurie nepririnkdavo pakankamai aukso, būdavo nukertamos rankos, o maištautojai būdavo pakariami. Kolonistai pasiskundė apie tai monarchams, todėl karališkasis įgaliotinis 1500 metų rugpjūtį atvyko ir suėmė K. Kolumbą – bei pargabeno jį į Ispaniją surakinę jį grandinėmis. K. Kolumbas buvo nušalintas nuo salos valdymo, tačiau karalius Ferdinandas suteikė K. Kolumbui laisvę ir netgi finansavo ketvirtą jo kelionę.

7) Mėnulio užtemimas išgelbėjo K. Kolumbo gyvybę

1504 metų vasarį K. Kolumbas atsidūrė Jamaikoje, paliko pusę savo įgulos, o vietiniai atsisakė jam duoti maisto. Turėdamas su savimi kalendorių ir žinodamas, kad vasario 29 dieną bus Mėnulio užtemimas, K. Kolumbas perspėjo vietinius, kad jo dievai užpyko dėl to, kad jis negavo maisto, dėl ko Mėnulis pakils liepsnodamas iš keršto ir tokiu būdu bus išreikšta dieviškoji rūstybė. Nurodytą naktį Mėnulis apgaubė šešėlis – dėl ko jis tapo rausvu – ir išsigandę vietiniai ėmė prašyti K. Kolumbo atleidimo.

8) K. Kolumbas keliavo per Atlanto vandenyną net ir po mirties

Po K. Kolumbo mirties 1506 metais, jis buvo palaidotas Valjadolide (Ispanija), o vėliau perkeltas į Seviliją. Jo marčiai pateikus prašymą, K. Kolumbas ir jo sūnus Diego buvo nuplukdyti per Atlanto vandenyną į Haitį ir palaidoti Santo Domingo katedroje. Kai 1795 metais prancūzai užėmė salą, K. Kolumbo palaikai buvo išplukdyti į Kubą, o vėliau grąžinti į Seviliją. Tiesa, 1877 metais K. Kolumbo palaikai buvo rasti toje pačioje Santo Domingo katedroje. Gali būti, kad tuomet buvo iškasta tik dalis K. Kolumbo palaikų ir šiuo metu jie yra tiek naujajame, tiek senajame pasauliuose.

Parengta pagal History.com