„Tradicinė latvių apranga“ – paroda Latvijos 100-mečiui
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me mu­zie­ju­je ati­da­ry­ta par­oda, skir­ta Lat­vi­jos 100-me­čiui (1918 me­tų lap­kri­čio 18 die­ną bu­vo pa­skelb­ta ne­prik­lau­so­ma de­mo­kra­ti­nė Lat­vi­jos Res­pub­li­ka).

Lietuvos nacionalinio muziejaus kartu su Latvijos nacionaliniu istorijos muziejumi parengtoje parodoje „Tradicinė latvių apranga“ pasakojama apie senąsias kaimynų latvių drabužių gamybos ir puošybos tradicijas, kasdienius ir šventinius rengimosi įpročius.

Penki regionai

Tradicinė latvių apranga pagal jai būdingas ypatybes tyrinėtojų skirstoma į penkias dideles grupes, kurios atitinka Latvijos kultūrinius-istorinius regionus – Kuržemę, Žiemgalą, Vidžemę, Latgalą ir Augšžemę arba Sėliją.

„Pristatyti 24 tradiciniai vyriški ir moteriški latvių kostiumai iš penkių pagrindinių šalies regionų. Moteriškų kostiumų parodoje daugiau, – mat, vyriškų daug ir neišliko (o iš tų, kurie išliko, matome, kad jie nelabai skyrėsi). Tradicinio tautinio drabužio skirtumai pagal regioną labiau išryškėja moteriškuose apdaruose ir puošyboje“, – pasakojo parodos kuratorė Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus Drabužių ir tekstilės kolekcijos vyr. saugotoja Inita Heinola.

Ikaišų sodybos šeimininkė drabužių klėtyje, 1929 metai. Fotografas Peteris Sermukslis.

Paroda lankytojus taip pat supažindina su tuo, kaip buvo dokumentuojama, renkama ir saugoma tautinė latvių apranga. Išsaugotus ir suskaitmenintus unikalius eksponatus, surinktus per 1894–1895 metais Latvijoje surengtas 11 mokslinių ekspedicijų, bus galima išvysti televizoriaus ekrane. Tautinius drabužius pristato 300 eksponatų.

Tarp parodoje pristatomų 300 eksponatų yra tradicinių latvių pirštinių, kojinių, juostų, įvairių galvos dangalų, vainikų, segių, sąsagų, gintaro dirbinių.

XII amžiaus sėlių moters aprangos rekonstrukcija. Fotografas Reinis Olinš.

Tautos savastis

„Apranga – vienas iš kelių materialinės kultūros elementų, charakterizuojančių tautą. Kiekviena tauta sukuria savitą kostiumą pagal savo gyvenimo būdą, grožio supratimą, to meto ekonomines, socialines gyvenimo sąlygas. Tokiu būdu per drabužį atsiskleidžia tautos savastis“, – teigė Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja Elvyda Lazauskaitė.

Marškinių segė su gintariniai pakabučiais, XIX amžius.

Pasak parodos kuratorės I. Heinolos, šiais laikais tradiciniai tautiniai drabužiai latvių savimonėje yra tapę simboliu: „Matyti, kad šalyje vyksta tautinio kostiumo atgimimas. Bet kartu atsiranda ir nesusipratimų, mat žmonės kuria kostiumų derinius, kurie anuo laiku negalėjo egzistuoti. Tai šiek tiek neramina. Tačiau kad ir kaip būtų, džiugu, jog latvių spintose atsiranda vietos ir tradiciniam drabužiui. Yra švenčių (pavyzdžiui, Joninės), kurios kai kuriuose Latvijos miestuose švenčiamos tik vilkint tradicinį kostiumą.“

Paroda „Tradicinė latvių apranga“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, veiks iki 2019 metų sausio 13 dienos.