„Katrinų karštligė“ – atsakas amerikietiškajam Helovinui
Mek­si­kai ruo­šian­tis švęs­ti Vė­li­nes sa­vait­ga­liais gat­vė­se ren­gia­mos ei­ty­nės, į ku­rias su­si­ren­ka dau­gy­bė žmo­nių, vil­kin­čių puo­šnius kos­tiu­mus ir iš­si­da­žiu­sių vei­dus, kad jie at­ro­dy­tų kaip kau­ko­lės.

Įmantriai nusigrimavę persirengėliai vaizduoja Katriną – seną Meksikos politinės ir socialinės satyros simbolį. Jų procesijos yra savotiškas atsakas į amerikietiško stiliaus Helovino iškilmių invaziją.

Vienos procesijos organizatorė Jessica Esquivias buvo apsirengusi juodai, pasidariusi įmantrią šukuoseną, papuoštą didelėmis raudonomis ir baltomis dirbtinėmis gėlėmis, ir ant kaklo užsidėjusi kelias eiles stambių perlų vėrinių. Jos nugrimuotas veidas atrodė kaip kaukolė su didžiulėmis akimis ir dantimis.

Viena iš dalyvių Jossy Javier vilkėjo prie kūno prigludusį juodą kostiumą su juosta, panašia į užrišamas grožio karalienėms. Savo palaidus šviesius plaukus ji taip pat buvo papuošusi didžiule dirbtinių gėlių kompozicija. Tuo metu Donovanas Sanchezas – aukštas, raumeningas, išsitatuiravęs vyras – buvo užsidėjęs indėnišką galvos apdangalą iš įvairių mėlynos spalvos atspalvių plunksnų, atitinkančių jo veido grimo spalvas.

Praeitą savaitgalį buvo surengtas pirmasis iš kelių paradų, turinčių įvykti prieš Mirusiųjų dieną, švenčiamą lapkričio 2-ąją. Tokios procesijos organizuojamos jau penktus metus iš eilės, siekiant atgaivinti meksikietiškas tradicijas, patiriančias spaudimą dėl didėjančio Helovino populiarumo.

„Katrinų karštligė“ prasidėjo senųjų tradicijų puoselėtojams atkreipus dėmesį, kad tokiu metų laiku Meksikos rinkoje iš vakarėliams skirtų prekių daugiausia parduodama raganų, monstrų ir vampyrų kostiumų. Jie paragino kūno tapybos meistrus padėti žmonėms persirengti Katrinomis už prieinamą kainą.

Taigi, kas yra Katrina? Iš pradžių taip vadinosi menininko Jose Guadalupe Posados graviūra, sukurta XX amžiaus pradžioje, kai pradėjo įsibėgėti Meksikos revoliucija, 1911 metais nuvertusi diktatorių Porfirio Diazą. Pirmoji iš jo sukurtų turtuolius pašiepiančių iliustracijų vaizdavo skeletą su puošnia prancūziško stiliaus skrybėle, mat P. Diazas buvo žinomas dėl savo aistros prabangai ir viskam, kas europietiška. Šiuo atvaizdu taip pat buvo pašiepiamos ir daugelis kitų žmogiškųjų silpnybių.

J. G. Posados karikatūros originalus pavadinimas buvo „Catrina Garbancera“, turint omenyje neturtingus meksikiečius, besigėdijančius savo vietinių šaknų ir mėginančius dėtis europiečiais. Šis atvaizdas padarė didelę įtaką daugeliui kitų menų ir menininkų, įskaitant sienų tapybos meistrą Diego Riverą.