Popiežiaus vizitas įkvėpė atstatyti kryžių
Anykš­čių ra­jo­no Skie­mo­nių mies­te­lio gy­ven­to­jas po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus at­vy­ki­mo į Lie­tu­vą pro­ga at­kū­rė 1930-ai­siais pa­sta­ty­tą, o oku­pa­ci­jos me­tais stri­bų iš pra­džių ap­šau­dy­tą, o vė­liau ir vi­sai su­nai­kin­tą kry­žių.

Atstatyti kryžių skubėta iki popiežiaus Pranciškaus viešnagės Lietuvoje. Į jo postamentą įmontuota kapsulė su dokumentu, bylojančiu, kad kryžius skiriamas pontifiko vizitui mūsų šalyje atminti. Kryžius iškilo prie buvusio Skiemonių valsčiaus valdybos pastato, kuriame įrengta palaimintajam arkivyskupui Teofiliui Matulioniui skirta ekspozicija.

Kryžiaus atstatymo iniciatorius verslininkas Zenonas Karalkevičius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog pirmasis kryžius Skiemonyse radosi Vytauto Didžiojo metais paskelbtais 1930-aisiais. Jį fundavo tuometis valsčiaus viršaitis Antanas Bražėnas drauge su valsčiaus sekretoriumi Alfonsu Sukarevičiumi. Jiedu taip atsidėkojo Dievui už sėkmingą dešimties metų vadovavimą Skiemonių valsčiui.

„Kryžius šių žmonių padėką liudijo iki antrosios sovietinės okupacijos. Paskui Skiemonių valsčiaus valdybos pastatas tapo „stribyne“, jos šeimininkai iš pradžių kryžių suvarpė kulkomis, o vėliau nežinia kur pradangino“, – dėstė Z. Karalkevičius. Jo iniciatyva pagal turimas nuotraukas kryžių atkūrė kryždirbys Gintaras Šimonis.

Naujasis Skiemonių kryžius neabejotinai sulauks žmonių dėmesio ir todėl, kad jis stovi šalia pastato, kuriame šiuo metu įkurta arkivyskupui T. Matulioniui skirta ekspozicija.

„2017-ųjų vasarą, kai T. Matulionis buvo paskelbtas palaimintuoju, jo gimtinėje, netoli Skiemonių esančiame Kudoriškio kaime, buvo pašventintas Tauro Česnulevičiaus sukurtas kryžius. Kadangi palaimintojo gimtinę maldininkai gausiai lanko, nutariau iš aplinkinių vietovių surinktą medžiagą eksponuoti šiuo metu atkuriamame Skiemonių valsčiaus valdybos pastate“, – kalbėjo Z. Karalkevičius.

Ekspozicija parengta drauge su Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus specialistais. Joje pristatomos Skiemonių krašto piligriminės vietos, susijusios su palaimintuoju T. Matulioniu.

„Kaip vieną svarbiausių eksponatų įvardyčiau akmenį, paimtą iš gimtosios palaimintojo sodybos laiptų“, – sakė Z. Karalkevičius. Jis taip pat teigė surinkęs keletą svarbių su palaimintojo gyvenimu susijusių dokumentų kopijų, autentiškų jo nuotraukų. Ateityje ekspozicija bus vis papildoma.

Neseniai į Panevėžį perkeltas, o iki tol Alantoje bei Skiemonyse kunigavęs Sigitas Sudentas pabrėžė, kad arkivyskupą T. Matulionį paskelbus palaimintuoju, ir jo gimtinė Kudoriškis Anykščių rajone, ir Molėtų rajone esanti Alantos bažnyčia, kurioje palaimintasis buvo pakrikštytas, sulaukdavo išties daug piligrimų. Jie noriai užsukdavo apžiūrėti palaimintajam skirtos ekspozicijos, kuri veikė Alantos dvare-muziejaus galerijoje.

Alantos dvaro-muziejaus galerijos vadovė Jolanta Bimbirienė teigė, jog arkivyskupo T. Matulionio beatifikacijai parengta ekspozicija Alantoje veikė pusmetį ir buvo itin gausiai lankoma. „Mūsų muziejuje buvo eksponuojamos vadinamosios antrojo laipsnio relikvijos, tarp jų – palaimintojo švarkas, dėvėtas lageriuose, lazda, rožinis bei kiti jo daiktai“, – pasakojo ji. Šiuo metu palaimintojo ekspozicija uždaryta, nes ruošiamasi remontui, po jo Alantos dvare bus atidarytas visas T. Matulioniui skirtas muziejus.

J. Bimbirienė pabrėžė, kad dalis su palaimintuoju susijusių Alantoje buvusių eksponatų šiuo metu perkelta į Vilniuje esantį Okupacijos ir laisvės kovų muziejų, kur juos neabejotinai pamatys popiežius Pranciškus.