Popiežiaus Pranciškaus sapnas išsipildė: jis savo akimis pamatė Santaką
Pa­na­šaus dy­džio mi­nia į San­ta­kos par­ką bu­vo su­plū­du­si prieš ket­vir­tį am­žiaus, kai Kau­ne lan­kė­si po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus pirm­ta­kas Jo­nas Pa­ulius II. Į at­vi­ra mal­dos aikš­te vir­tu­sį par­ką su­si­tik­ti su Šven­tuo­ju Tė­vu at­vy­ko apie 100 tūks­tan­čių mal­di­nin­kų iš vi­sos ša­lies bei už­sie­nio vals­ty­bių.

Nors per tą laiką dalis Lietuvos išsivažinėjo, dalyvauti šv. Mišių aukoje susirinko tikrai ne mažiau žmonių nei prieš 25 metus. Gyvoji grandinė nusitęsė ir per visą Savanorių prospektą, kurio pontifiko kortežas riedėjo į pagrindinę Šv. Mišių vietą. Kortežą akimis lydintys žmonės šypsojosi, mojavo, o Šventasis Tėvas juos laimino.

Laukdami atvykstančio Šventojo Tėvo susirinkusieji drauge meldėsi, stabėjo dokumentinius filmus, giedotojo giesmes ir klausėsi liudijimų žmonių, kurie sunkiose situacijose atrado viltį, buvo dalijamasis prisiminimais apie prieš 25-erius metus vykusią šv. Jono Pauliaus II kelionę.

Nemažai piligrimų į Santakos aikštę atkeliavo dar naktį, o pikas prasidėjo apie šeštą valandą. Tuo metu į Santakos parką plūstelėjo gausus būrys iš kitų šalies vietovių bei tikinčiųjų, kurie Švento Tėvo sutikimui dvasią pernakt stiprino Švč. Sakramento adoracija Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje. Jie meldėsi prie palaimintojo Teofiliaus Matulionio mažojo relikvijoriaus bei iš Trakų atvežto Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos paveikslo. Relikvijorius ir paveikslas buvo pernešti į Santakos parką ir pastatyti šalia altoriaus, ant kurio šv. Mišias aukojo popiežius Pranciškus.

Vilmos Kasperavičienės (LŽ) nuotrauka

Laukdami atvykstančio Šventojo Tėvo susirinkusieji drauge meldėsi, stabėjo dokumentinius filmus, giedotojo giesmes ir klausėsi liudijimų žmonių, kurie sunkiose situacijose atrado viltį, buvo dalijamasis prisiminimais apie prieš 25-erius metus vykusią šv. Jono Pauliaus II kelionę. Ne viena šeima pasakojo apie per tą laiką atsiradusius ir užaugusius vaikus, anuomet patirtus įspūdžius ar įvykusius neįprastus nutikimus.

Vyskupas Kęstutis Kėvalas, pirmasis prieš pusmetį sužinojęs apie popiežiaus Pranciškaus planus, susijusius su Lietuva, sakė, kad yra stebuklas, jog Šventas Tėvas, vadovaujantis daugiau kaip vieno milijardo tikinčiųjų bendruomenei, atvyko į Lietuvą, kurioje katalikų bendruomenė yra viena mažiausių. Jo žodžiais, labai simboliška, kad popiežius Pranciškaus lankosi praėjus 25 metams po Jono Paulius II vizito, kai Lietuvai minint Lietuvos globėjos Dievo Motinos 300 metų jubiliejų ir švenčiant Nepriklausomybės šimtmetį.

„Labai laukėme šios dienos. Iš Palangos išvykome pusę penkių, o vyro seserys – 2 val. iš Kretingos, – pasakojo Snaigūnė ir Viktoras Jasinskai. – Tai didi šventė Lietuvai“.

V. Jasinskas yra pastatęs dvi bažnyčias (viena jų – Šventojoje) ir prisidėjęs Kretingos, Vieviržėnų, Kartenos bažnyčių . „Tai daryti nuostabu, nes tai – amžini kūriniai“, – spindinčiomis akimis ir šiltai besišypsodamas po mažai miegotos nakties kalbėjo palangiškis.

Atvyko kartu su Kaišiadorių Žiežmarių bažnyčios choristais. Moterys jau pusę ketvirtos įsikūrė savo sektoriuje. „Buvome beveik pirmosios, parkas palyginti su dabar dar buvo tuštokas, stebėjome ir matėme kaip renkasi kiti žmonės. Labai laukiame popiežiaus palaminimo, džiaugsmo, vilties, pakylėjimo ir visų žmonių meile trykštančių akių“, ‑ kalbėjo Dalia Bagdzevičienė ir Laimutė Kaulakienė.

Santakos parke buvo galima išgirti ne vien lietuvių kalbą, mat atvyko piligrimų iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos. Minioje plevėsavo trispalvės, Italijos, šalies parapijų ir bendruomenės vėliavos.

9.30 val. popiežius Pranciškus jau pasirodė Santakos parko prieigose. Jis džiugiai šypsodamasi laimino žmones, mojavo vaikams. Papamobiliu Pontifikas apvažiavo visą Santakos parką. Pasitikdamas atvykstantį šv. Petro įpėdinį jungtinis 260 giesmininkų iš visos Lietuvos choras giedojo tradicinę lotynišką giesmę: „Tu es Petrus“ („Tu esi Petras (Uola)“). Tai tradicinė popiežių pasitikimo giesmė įvairių susitikimų metu. Dešimtą valandą popiežių Pranciškų lydinčių vyskupų ir kunigų procesija priartėjo prie šv. Mišių aukos vietos.

Pontifikas prie altoriaus stojo vilkėdamas seserų karmeličių iš Paštuvos (Kauno rajonas) austais ir pasiūtais liturginiais drabužiais. Juos vienuolės papuošė lietuvių liaudies ornamentas, o arnotą – dzūkiškais motyvais. Prie šv. Mišių aukos altoriaus buvo ir Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio bei 800 kunigų ne tik iš Lietuvos bet ir Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos ir net Islandijos.

Šv. Mišias pontifikas pradėjo nuodėmių išpažinimu. Iš šimto tūkstančių lūpų nuskambėjo: „Esu kaltas“, šimtas tūkstančių rankų pakilo prie krūtinių. Šv. Mišios aukotos lotynų kalba su vertimu į lietuvių kalbą, jų metu skambėjo tikintiesiems tradicinės ir specialiai šiai progai sukurtos giesmės, grojo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, o Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ lietuvių liaudies instrumentais palydėjo tautinį atspalvį turinčias giesmes.

Evangelijų knyga palaiminęs susirinkusius, popiežius pradėjo pamokslą. „Krikščionių gyvenimas visada veda per kryžių, kuris tuo metu atrodo, kad niekada nesibaigs. Praėjusios kartos yra išgyvenusios okupacijos įkarštį, kančią tų, kurie buvo tremiami, netikrumą dėl tų, kurie negrįžo, įskundimų ir išdavystės gėdą. (...) Kiek daug iš jūsų gali papasakoti pirmuoju asmeniu arba giminėje esančiųjų istorijas apie tai ką, tik ką perskaitėme. Kiek daug iš jūsų matėte svyruojantį tikėjimą dėl to, kad Dievas neatėjo apginti jūsų; kad nepaisant ištikimybės Jam, Jis neįsikišo į jūsų istoriją. Kaunas žino, ką tai reiškia; visa Lietuva tai gali paliudyti, kai nukrečia šiurpas vien tik ištarus žodį Sibiras, arba getai Vilniuje, Kaune ir kitur“, – sakė Šventasis Tėvas.

Iš pontifiko lūpų nuskambėjo graži metafora: „Ten, Vilniaus mieste, Vilnelės upei tenka aukoti savo vandenį ir netekti vardo įtekant į Nerį; čia, Kaune, yra tas pats: Neris praranda savo vardą atiduodama vandenį Nemunui. Tai mums kalba apie tai, kad būtume „išeinanti“ Bažnyčia, nebijotume išeiti ir eikvoti save net tada, kai atrodo, kad tampame nematomi, prarasti save dėl pačių mažiausių, užmirštųjų, dėl tų, kurie gyvena egzistencijos pakraščiuose. Tačiau žinokime, kad tas išėjimas, kai kuriais atvejais reikalaus sulėtinti žingsnį, palikti nuošalėj nerimą ir skubėjimą, kad išmoktume pažvelgti į akis, išklausyti ir palydėti likusį kelkraštyje.“

Šventajai Komunijai dalyti pasitelkta daugiau kaip 200 žmonių: kunigų, paruoštų pasauliečių, seminaristų.

Priėmus švenčiausiąjį, arkivyskupas L. Virbalas visų Lietuvos tikinčiųjų vardu padėkojo Šventajam Tėvui už apsilankymą. „Kaip laukėme šio susitikimo! Tikiu, kad tai yra malonė, kuri išliks mūsų širdyse ir padarys dar labiau gyvą jose Kristaus Evangeliją.(...) Šventasis Tėve, atvykote į Lietuvą, kuri gali atrodyti mažas Europos pakraštys. Ganytojau, nuolat eidamas pas esančius paribyje, silpnuosius ir mažuosius, Jūs rodote, kad laimės pojūtis nepriklauso nuo geografinės vietos, kad Dievas savo jautria meile apglėbia kiekvieną, o vienintelis centras yra Kristus, nes kai esame su Juo, turime viltį, turime ateitį. Kristus Jėzus – mūsų viltis. Šia žinia norime gyventi, ja norime dalintis su visais. Jūsų apsilankymas skatins mus, Lietuvos katalikus, drąsiai skleisti Evangelijos šviesą, rūpintis šeimomis, prabilti į jaunimo širdis, būti arti visų, kurie ieško ne vien duonos, bet ir teisingumo bei vilties“, – kalbėjo Kauno arkivyskupas metropolitas. Po padėkos kalbos jis paprašė popiežių palaiminti susirinkusius ir linkėjo, kad šis palaiminimas pasiektų visus Lietuvos vaikus Tėvynėje ir visame pasaulyje.

Po šv. Mišių Popiežius tradiciškai sukalbėjo „Viešpaties angelo“ maldą. Visi kauniečiai ir miesto svečiai, kurie nepateko į Santakos parką, Šventojo Tėvo aukojamas šv. Mišias galėjo stebėti per du ekranus Rotušės aikštėje bei Senosios Nemuno prieplaukos amfiteatre.

Papamobilis Kaune / Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Minios žmonių pasinaudojo ir kita galimybe būti arčiau Šventojo Tėvo. Jie vėlgi džiaugsmingai sveikino papamobiliu važiavusį popiežių Pranciškų kelyje nuo Kauno arkivyskupijos kurijos iki Katedros, kurioje susitiko su Baltijos šalių kunigais, pašvęstaisiais ir pašvęstosiomis bei seminaristais. Prieš pat šios trumputės kelionės pradžią garbaus amžiaus vyriškis suklupo ir nebepajėgė atsistoti. Atskubėję medikai ir policijos pareigūnai pabandė jį pakelti, bet vyriškis pradėjo glebti, jam pradėtas daryti širdies masažas. Atskubėjęs greitosios pagalbos automobilis išgabeno sunegalavusįjį.