WADA pradeda tyrimą dėl dopingo vartojimo Rusijoje
Pa­sau­li­nės an­ti­do­pin­go agen­tū­ros (WA­DA) nu­siųs­ta eks­per­tų ko­man­da tre­čia­die­nį Mask­vo­je su­si­tiks su Ru­si­jos par­ei­gū­nais ir pa­mė­gins gau­ti su vals­ty­bės fi­nan­suo­ta do­pin­go prog­ra­ma sie­ja­mų duo­me­nų.

Pirmojo susitikimo išvakarėse WADA neatskleidė nei trijų parinktų mokslinių ir techninių ekspertų vardų, nei jų susitikimo su Rusijos vadžios atstovais vietos.

Šis tiesioginis susitikimas turi paruošti dirvą kelias dienas ar net savaites truksiančiam procesui, per kurį turi būti perduoti vienos Maskvoje veikusios laboratorijos duomenys.

2015-ųjų lapkritį WADA suspendavo Rusijos antidopingo agentūrą (RUSADA), tyrėjams, tokiems kaip Kanados advokatas Richardas McLareanas, priėjus išvados, jog 2011–2015 metais Rusijoje buvo vykdoma didelio masto dopingo programa. Šios schemos centre buvo minėta laboratorija Maskvoje, kur buvo analizuojami sportininkų mėginiai.

WADA pareiškė, kad atšauks RUSADA suspendavimą tik tuo atveju, jei bus suteikta prieiga prie tos laboratorijos.

Po ilgai trukusios aklavietės WADA rugsėjį galiausiai sutiko atšaukti Rusijai skirtas bausmes ir paskelbė, kad RUSADA „atitinka reikalavimus“, nors dar negavo Maskvoje 2011–2015 metais atliktų atletų patikrų pirminių duomenų.

Griežtos kritikos dėl tokio sprendimo sulaukusi WADA pažadėjo paskelbti Rusijai naujas sankcijas, jei ši nepradės bendradarbiauti iki gruodžio 31-osios.

Rusijoje įsiplieskus dopingo skandalui tarptautinės sporto organizacijos susidūrė su pirminių duomenų stokos problema.

Vasarį Sporto arbitražo teismas panaikino bausmes 28 iš 43 rusų, kuriems už dalyvavimą įtariamoje valstybės remtoje dopingo schemoje per 2014-ųjų Sočio olimpines žaidynes Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) buvo uždraudęs dalyvauti Pjongčange vykusiuose žiemos olimpiadoje.

„Kad reabilituotume ar nubaustume atletą, mums reikalingi pirminiai patikrų duomenys, ir būtent juos gausime iš Maskvos laboratorijos“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė WADA tyrimų padalinio vadovas Gunteris Youngeris.

Šie patikrų duomenys kartu su laboratorijos duomenų baze ir R. McLareno išvadomis galėtų padėti ruošti išsamesnes bylas.

„Norėdami užbaigti mūsų bylas ir įsitikinti, kad jos yra pagrįstos, siekiame gauti visus duomenis, kad turėtumėm įrodymų grandinę“, – aiškino G. Youngeris.

Tačiau, remiantis keliais antidopingo organizacijų šaltiniais, Maskvos laboratorijos pirminiai duomenys buvo ištrinti ar falsifikuoti. Taigi, atlikus tyrimą veikiausiai bus iškelta daug mažiau bylų nei užsiminė R. McLarenas. Jis buvo apskaičiavęs, kad valstybine dopingo programa galimai pasinaudojo 1 000 rusų atletų, atstovaujančių 30 sporto šakų.

„Iššūkis yra tas, kad neturime daugumos jų mėginių, nes jie tuo metu buvo sunaikinti“, – pareiškė G. Youngeris.

„Turime tik duomenų apie spėjamas patikras, taip pat papildomos informacijos, kurios gavome iš mūsų tyrėjų“, – pridūrė jis.

Kol kas tik dvi federacijos – atletikos (IAAF) ir biatlono (IBU) – ėmėsi drausminių procedūrų, reaguodamos į R. McLareno ataskaitas.

IAAF, nuo 2015-ųjų lapkričio neleidžianti jokiems Rusijos atletams, išskyrus kelis rūpestingai patikrintus sportininkus, dalyvauti tarptautinėse varžybose, per gruodžio 3–4 dienomis vyksiančius posėdžius spręs, ar pratęsti tokių nuobaudų galiojimą.