Vokietijos šnipų vadas, kuris per daug kalbėjo
An­tra­die­nį Vo­kie­ti­jos vy­riau­sy­bė pa­skel­bė iš par­ei­gų at­lei­džian­tį vi­daus žval­gy­bos va­do­vą Han­są-Geor­gą Maas­se­ną. Toks spren­di­mas pri­im­tas po vie­šo ne­su­ta­ri­mo su kanc­le­re An­ge­la Mer­kel, ku­ris su­kė­lė klau­si­mų, ar Vo­kie­ti­jos sau­gu­mo apa­ra­tas nė­ra per­ne­lyg pa­lan­kus kraš­tu­ti­nei de­ši­nei, kad efek­ty­viai ste­bė­tų jos ry­šius su ne­ona­cių gru­pė­mis.

Kiek daugiau nei prieš savaitę H.-G. Maassenas suabejojo vaizdo klipo, kuriame nufilmuota kaip Chemnico mieste kraštutinės dešinės protestuotojai vejasi imigrantą, autentiškumu, taip tiesiogiai paprieštaraudamas kanclerei, pasmerkusiai „užsieniečių medžioklę“.

Nuo tada vis daugėjo reikalavimų, kad jis atsistatydintų. Tačiau kraštutinės dešinės forumuose ir mitinguose H.-G. Maassenas buvo vadinamas herojumi ir „tiesos“ gynėju.

Toks susirėmimas viešojoje erdvėje – tik naujausias testas kanclerei, kurios trapi vyriausybės išsilaikymas priklauso nuo paramos tiek iš kairiųjų, tiek ir dešiniųjų pažiūrų jos koalicijos partnerių.

Pasitikėjimo krizė

Kaip rašo „The New York Times“, šnipams mokama už tai, kad jie būtų nematomi, nepastebi viešojoje erdvėje ir nesikištų į politiką. Tačiau Vokietijos žvalgybos vadovas nusprendė nepaisyti nei vieno iš šių reikalavimų.

H.-G. Maasseno pareiškimai ne tik leido suabejoti jo politiniu neutralumu, bet ir atgaivino ilgalaikius nuogąstavimus, kad Vokietijos saugumo institucijos gana aplaidžiai žiūri į kraštutinės dešinės ekstremizmą.

Jo pirmtakas buvo atleistas prieš 6 metus, kai paaiškėjo, kad jo vadovaujama įstaiga sunaikino daug dokumentų susijusių su vienos kraštutinės dešinės grupuotės teroro atakomis prieš imigrantus. Iš pradžių buvo daroma prielaida, kad išpuolius įvykdė kiti imigrantai ir jie buvo praminti „kebabų žmogžudystėmis“.

Pogrindinė neonacių grupuotė NSU per 7 metus iki 2007-ųjų nužudė 10 imigrantų, o žvalgybos tarnybos informatoriai padėjo slėpti grupuotės lyderius bei sukurti platų neonacių tinklą. Ši byla sukėlė rimtų abejonių dėl saugumo aparato pajėgumo stebėti ir kontroliuoti kraštutinės dešinės ekstremizmą.

H.-G. Maassenas Federalinio Konstitucijos apsaugos biuro (BfV) vadovu buvo paskirtas grąžinti visuomenės pasitikėjimą šią institucija. Ji buvo įkurta po Antrojo pasaulinio karo, o jos pirminė užduotis buvo užkirsti kelią tokių demokratijai pavojų galinčių kelti politinių jėgų, kaip dar viena nacių partija, iškilimui.

Tačiau BfV reakcija į Chemnico smurtinius protestus sukėlė diskusijas, ar jis tikrai tinkamas tokiam darbui.

Ministro palaikymas

Kita vertus, H.-G. Maasseną labai palankiai vertina jo tiesioginis viršininkas, šalies vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis, vadovaujantis Bavarijos konservatoriams, be kurio paramos V. Merkel vyriausybė neišsilaikytų.

H.-G. Maassenas ir H. Seehoferis niekada neslėpė savo nepritarimo kanclerės 2015 metų sprendimui neuždaryti valstybės sienų šimtams tūkstančių migrantų iš Vidurio Rytų.

Vidaus reikalų ministras pageidauja, kad pasienyje su Austrija būtų ir vėl daromos patikros, idant būtų užkirstas kelias į šalį atvykti nelegaliems imigrantams. Dėl savo nusistatymo prieš imigrantus prieš kelis mėnesius H. Seehoferis vos nenuvertė šalies vyriausybės.

Hanso-Georgo Maasseno pareiškimai ne tik leido suabejoti jo politiniu neutralumu, bet ir atgaivino nuogąstavimus, kad Vokietijos saugumo institucijos gana aplaidžiai žiūri į kraštutinės dešinės ekstremizmą.

Nepaisant H. Seehoferio palaikymo, pastarąją savaitę vis daugiau politikų reikalavo BfV vadovo atsistatydinimo, tarp jų garsiausiai – Žalieji ir jaunesnieji A. Merkel koalicijos partneriai socialdemokratai.

Vis dėlto, nors galiausiai H.-G. Maassenas buvo nušalintas, tačiau siekiant kompromiso, jis buvo perkeltas į kitą, net aukštesnę poziciją vidaus reikalų ministerijoje. Jis tapo vidaus reikalų ministro pavaduotoju.

Buvo „nesuprastas“

Prieš kelias savaites H.-G. Maassenas davė interviu pačiam populiariausiam Vokietijos bulvariniam laikraščiui „Bild“, kuriame leido suprasti, kad plačiai socialiniuose tinkluose pasklidęs vaizdo klipas, kuriame matoma kaip tamsaus gymio vyrą vejasi gauja baltaodžių vyrų per riaušėmis virtusius protestus Chemnice rugpjūčio pabaigoje, yra klastotė.

Jis vėliau nuo tokių pareiškimų atsiribojo, tvirtindamas, kad buvo „nesuprastas“. Neva jis sakė, kad ne filmuota medžiaga buvo netikra, bet ji buvo klaidingai interpretuojama.

Tačiau tokia išvada sunkiai peršasi perskaičius jo pradinius teiginius, kurie, prieš spausdinimą buvo su juo suderinti: „Nėra jokių įrodymų, jog internete sklindantis įrašas apie šį įvykį yra autentiškas“, – teigė jis „Bild“. O taip pat pridūrė, kad yra „priežasčių manyti, jog tai tikslingos dezinformacijos atvejis“, kuriuo siekiama „nukreipti dėmesį nuo žmogžudystės Chemnice“.

Verta pastebėti, kaip rašo „The New York Times“, kad H.-G. Maassenas, kuris pagal išsilavinimą teisininkas, panaudojo žodį „žmogžudystė“, kai vokiečio mirtį, už kurią, kaip įtariama, atsakingi pabėgėlio statusą turintys irakietis ir siras, tiriantys policijos pareigūnai ją įvardina „neatsargiu gyvybės atėmimu“.

Ne pirmas kartas

Tai ne pirmas kartas, kai buvęs BfV vadovas sulaukė dėmesio dėl savo tariamų simpatijų kraštutinei dešinei. Jis kelis sykius yra susitikęs su kraštutinės dešinės partijos „Alternatyvos Vokietijai“ (AV) aukšto lygio nariais, ir bent vienu atveju, tai padarė savo paties iniciatyva.

2015 metais jis du sykius susitiko tuometine AV vadove Frauke Petry. Pasak buvusios partijos narės Franziskos Schreiber, H.-G. Maassenas patarinėjo F. Perry, kaip išvengti valstybės pareigūnų sekimo. Buvęs BfV vadovus tokius pareiškimus neigia.

H.-G. Maassenas taip pat bent 3 kartus susitiko su vienu iš dabartinių AV vadovų Alexanderiu Gaulandu, kuris neseniai pareiškė, kad 12 metų trukęs nacių valdymas tėra „paukščio nusidergimas per daugiau nei 1000 metų sėkmingos Vokietijos istorijos“.

O štai birželį H.-G. Maassenas, vieną mėnesį prieš žvalgybos ataskaitos paskelbimą, jos detalėmis pasidalino su AV atstovu parlamente Stefanu Brandneriu.

Tokie susitikimai papiktino ne vieną todėl, kad pastaruoju metu pasirodė pranešimų apie galimus kai kurių AV padalinių regionuose ryšius su kraštutinės dešinės ekstremistais. Todėl buvo suabejota, ar BfV vadovas tikrai objektyviai tai ištirtų.