Vokietijos kontroversiškas Antrojo pasaulinio karo išmokas tebegauna per 2 tūkst. žmonių
Vo­kie­ti­ja te­be­mo­ka iš­mo­kas dau­giau kaip 2 tūkst. žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je, va­do­vau­da­ma­si įsta­ty­mu, nu­ma­tan­čiu kom­pen­sa­ci­jas „ka­ro au­koms“, įskai­tant An­tro­jo pa­sau­lio ka­ro lai­kais su na­cių re­ži­mu ko­la­bo­ra­vu­sius as­me­nis, ro­do penk­ta­die­nį pa­skelb­ti ofi­cia­lūs duo­me­nys.

Pagal Darbo ministerijos turimą informaciją, vasarį tokias išmokas gavo 2 033 žmonių.

Remiantis minėtu įstatymu, į pašalpas gali pretenduoti asmenys, kurių sveikata sutriko dėl karinės tarnybos arba panašios veiklos Antrojo pasaulinio karo laikais arba jeigu jie buvo įkalinti dėl savo turimos Vokietijos pilietybės ar etninės kilmės.

Dauguma šių asmenų gyvena Europoje, ypač Lenkijoje, kur kompensacijas tebegauna 573 žmonės.

Tarp kitų Europos šalių, turinčių daug gavėjų, yra Austrija (101), Slovėnija (184) ir Kroatija (71).

Amerikos žemyne 250 gavėjų tebegyvena Jungtinėse Valstijose ir dar 121 – Kanadoje.

Tokios išmokos neseniai atsidūrė dėmesio centre, Belgijos įstatymų leidėjams pareikalavus, kad jos būtų panaikintos keliems šalies gyventojams.

Pensijų mokėjimas už „kolaboravimą su vienu kruviniausių per visą istoriją režimų prieštarauja kolektyviniam atminimui“ ir Europos Sąjungos vertybėms, pabrėžiama antradienį įstatymų leidėjų priimtame teisės akte.

Norėdamas gauti išmoką, asmuo turi įrodyti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta per karą. Pretendentai taip pat negali būti nuteisti už karo nusikaltimus.

Toks įstatymas įsigaliojo 1950 metais, tačiau vėliau paaiškėjo, jog išmokas gaudavo ir buvę sukarintos organizacijos „Waffen SS“ kariai – taigi, 1998 metais buvo priimta pataisa, panaikinusi kompensacijas nusikaltimų žmogiškumui padariusiems žmonėms.

2008 metų atskiroms Vokietijos valstijos, atsakingoms už išmokų mokėjimą, buvo leista jas anuliuoti.