Vokietijoje laužomos ietys dėl migrantų
Vo­kie­ti­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras pir­ma­die­nį su­tei­kė kanc­le­rei An­ge­lai Mer­kel dvi sa­vai­tes ras­ti Eu­ro­pos ly­gio spren­di­nį, tu­rin­tį su­stab­dy­ti prie­globs­čio ieš­ko­to­jų antp­lū­dį, nes prieš­in­gu at­ve­ju jis lieps sie­nos ap­sau­gos po­li­ci­jai mig­ran­tų ne­beį­leis­ti į ša­lį, pra­ne­šė nau­jie­nų agen­tū­ra DPA.

Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), kuri yra A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) seserinė partija Bavarijoje, vienbalsiai pritarė savo lyderio ministro Horsto Seehoferio (Horsto Zėhoferio) pasiūlymui suteikti kanclerei laiko užtikrinti susitarimą iki Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, vyksiančio birželio 28–29 dienomis.

Angela Merkel.

Praėjus trejiems metams po A. Merkel sprendimo atverti Vokietijos sienas nuo karo Sirijoje bei Irake bėgantiems migrantams, kanclerei vis dar nesiseka užgniaužti CSU priekaištų dėl jos pabėgėlių politikos.

Nauji sunkumai A. Merkel užlupo vėl išryškėjus Europos Sąjungos nesutarimams dėl imigracijos, kai Italija šį mėnesį atsisakė priimti laivą su 630 išgelbėtų pabėgėlių.

Maltai taip pat neleidus laivui prisišvartuoti savo uoste, tarp ES šalių kilo aršus ginčas, kol Ispanija pagaliau sutiko priimti atvykėlius.

H. Seehoferis yra vienas iš nuožmiausių kritikų A. Merkel liberalios migracijos politikos, per kurią nuo 2015 metų Vokietija priėmė daugiau nei vieną milijoną prieglobsčio prašytojų.

Jis reikalauja, kad į pasienį būtų pasiųsta policijos pareigūnų, turinčių išsiųsti atgal migrantus, kurie kitose Europos šalyse jau buvo užregistruoti kaip pabėgėliai. Dažniausiai migrantai būna registruojami Italijoje ir Graikijoje, nes per šias šalis jie patenka į ES.

Tačiau A. Merkel sako, kad neužkraus migrantų antplūdžio naštos ES pietinėms valstybėms. Ji siūlo ieškoti visiems priimtino sprendimo ES viršūnių susitikime Briuselyje.

„Nuo Vokietijos veiksmų priklauso, ar Europa išliks vieninga, ar ne“, – sakė A. Merkel CDU vadovybės susitikime Berlyne.

Stiprėjančios antiimigracinės nuotaikos

Dėl visuomenėje jaučiamos migrantų baimės sustiprėjo prieš imigraciją pasisakančios populistinės politinės jėgos keliose Europos valstybėse, įskaitant Italiją ir Austriją, kur į valdžią pateko ultradešiniojo politinio sparno partijos.

Vokietijoje rugsėjo mėnesį vykusiuose rinkimuose A. Merkel sulaukė visų laikų mažiausio rinkėjų palaikymo, o prieš imigrantus ir islamą pasisakanti partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pirmą kartą pateko į parlamentą.

Visuomenės nepasitenkinimą dar labiau sustiprino keletas migrantų įvykdytų rezonansinių nusikaltimų. Tarp tokių buvo prieglobsčio negavusio tunisiečio įvykdytas 2016 metų išpuolis Berlyno kalėdinėje mugėje, ir paauglės nužudymas, kurį, kaip įtariama, įvykdė irakietis.

Artėjant Bavarijos žemėje spalį įvyksiantiems rinkimams, CSU siekia įtikinti savo rinkėjus, kad turi planą migrantų srautui pažaboti.

„Mes turime pasiųsti pasauliui signalą: daugiau nebeužtenka įkelti koją į Europos teritoriją tam, kad atsidurtum Vokietijoje“, – sakė vienas CSU lyderių Alexander'as Dobrindtas partijos susirinkime.

Sekmadienį H. Seehoferis kiek sušvelnino savo toną ir pareiškė, kad „niekas CSU nėra suinteresuotas nuversti kanclerę... arba sugriauti koaliciją“.

„Mes tiesiog norime rasti tvarų sprendimą – sugrąžinti pabėgėlius prie sienų“, – sakė jis interviu laikraščiui „Bild“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pakomentavo politinius išbandymus, su kuriais susidūrė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pareiškęs, kad vokiečiai „nusisuka nuo savo lyderių“ dėl imigracijos.

„Nenorime, kad tai, kas vyksta su imigracija Europoje, nutiktų ir mums!“ – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.