Vokietijoje klestintys žalieji – alternatyva kraštutinei dešinei
Su­si­kū­ru­si pra­ei­to am­žiaus 8-aja­me de­šimt­me­ty­je kaip ap­lin­ko­sau­gi­nis pro­tes­to ju­dė­ji­mas, da­bar Ža­lių­jų par­ti­ja, drą­siai pa­si­sa­kan­ti už proeu­ro­pie­tiš­ką po­li­ti­ką ir pa­bė­gė­lių tei­ses, yra an­tra pa­gal po­pu­lia­ru­mą po­li­ti­nė jė­ga Vo­kie­ti­jo­je. Šis fak­tas kiek komp­li­kuo­ja įsi­ga­lė­ju­sį na­ra­ty­vą, kad Eu­ro­pa su­ka į kraš­tu­ti­nę de­ši­nę.

Pastaraisiais metais žvelgiant į Vokietijos politinę sceną galėjo susidaryti įspūdis, jog politinė energija sklinda tik iš dešinės. Tačiau kai nacionalistų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) stiprėjimas sulaukė didžiulio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, liberali pabėgėlių teises remianti Žaliųjų partija tyliai taip pat plėtė savo rėmėjų ratą.

Per spalio mėnesį vykusius rinkimus Bavarijos ir Heseno žemėse žalieji iškopė į antrą vietą. Remiantis naujausiomis apklausomis, jie ne tik yra antra pagal populiarumą partija šalyje, bet nuo kanclerės Angelos Merkel konservatorių atsilieka vos keliais procentais. O tarp moterų rinkėjų žalieji atsidūrė pirmoje vietoje.

Alternatyva alternatyvai

„Mes esame antipopulistai, – „The New York Times“ teigė vienas iš partijos vadovų Robertas Habeckas, 2008 metais išleidęs knygą apie pozityvų patriotizmą. – Save regime tautos centre, o tai reiškia, kad turime iš nacionalistų atsiimti savo šalies simbolius.“

Žaliųjų plakatas per rinkimus Heseno žemėje./ twitter nuotrauka

Mažėjanti parama tradicinėms, tiek kairiųjų, tiek ir dešiniųjų, partijoms reiškia, kad atsirado galimybių iškilti naujoms politinėms jėgoms. Viena jų, aišku, yra „Alternatyva Vokietijai“. Tačiau žalieji, pasak 33 metų Katharinos Schultze, kuri buvo viena iš dviejų partijos žvaigždžių per spalio mėnesio rinkimus Bavarijoje, iškilo kaip „alternatyva Alternatyvai“.

Per pastaruosius metus žalieji iš A. Merkel konservatorių partijos atėmė 4 kartus daugiau balsų nei AfD. Dar daugiau balsų jie perėmė iš centro kairės socialdemokratų, kurie yra valdančiojoje koalicijoje.

Būtent ilgametis socialdemokratų kaip A. Merkel vyriausybių jaunesniojo partnerio vaidmuo ir atstūmė daugelį rinkėjų, kurie pageidavo daug tvirtesnės opozicijos.

Ir žaliųjų, ir „Alternatyvos Vokietijai“ stiprėjimas išryškina Vokietijos rinkėjų susiskaldymą: tarp atvirumo ir uždarumo, tarp proeuropietiškumo ir nacionalizmo, tarp miesto ir kaimiškųjų vietovių gyventojų, moterų ir vyrų, Vakarų ir Rytų Vokietijos.

Ir žaliųjų, ir AfD stiprėjimas dar labiau išryškina Vokietijos rinkėjų susiskaldymą: tarp atvirumo ir uždarumo, tarp proeuropietiškumo ir nacionalizmo, tarp miesto ir kaimiškųjų vietovių gyventojų, moterų ir vyrų, Vakarų ir Rytų Vokietijos.

Nuo maištininkų iki centristų

Žalieji smarkiai pasikeitė nuo 1979 metų, kai buvo įkurta pacifistinė „antipartinė partija“. Tomis dienomis jų tikslas buvo opozicija, o ne valdymas.

Tačiau šiandien daugelis rinkėjų žaliuosius laiko partija, kuri subrendo, bet išlaikė savo principus. Jie yra drąsiai už aplinkosaugą, proeuropietišką politiką ir imigraciją pasisakanti politinė jėga.

Joschka Fischeris, maištingasis kairysis, kuris kanclerio Gerhardo Schroederio vyriausybėje ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, įkūnija partijos evoliuciją nuo radikalaus protesto iki nuosaikios, centristinės politinės jėgos.

Joschka Fischeris, anksčiau ėjęs šalies užsienio reikalų ministro pareigas./ Reuters/Scanpix nuotrauka

Kai 1985 metais buvo prisaikdintas pirmuoju žaliųjų ministru Heseno žemėje, jis avėjo sportbačius – tada tai buvo tikra provokacija. Vėliau jis net buvo pramintas „teniso batelių ministru“. Po trijų dešimtmečių tie sportbačiai yra muziejuje, o beveik kas antras Vokietijos rinkėjas teigia, jog balsą atiduotų už žaliuosius.

„Žalieji išmoko politiką vykdyti centre“, – „The New York Times“ teigė J. Fischeris.

Badeno-Viurtembergo žemėje žalieji yra stipriausia partija, o A. Merkel konservatoriams atiteko jaunesniųjų koalicijos partnerių vaidmuo. Šios žemės premjero pareigas nuo 2011 metų einantis žaliasis Winfriedas Kretschmannas neseniai parašė knygą apie tai, ką reiškia būti konservatoriumi šiandien. Šiomis dienomis klestint ekstremistams, jo šūkis: „Išdrįsk būti centre.“

Sveikas ekonomikos augimas ir žemas nedarbas leido rinkėjams, ypač gyvenantiems Vakarų žemėse, dėmesį sutelkti į aplinkosaugą. Tačiau prie paramos partijai prisidėjo ir sena, partijų ribas kertanti gamtosaugos tradicija Vokietijoje, nuo XIX amžiaus romantinio nacionalizmo atstovų, kurie mišką apibūdino kaip Vokietijos sielos namus, iki šių dienų progresyvių kairiųjų.

Tikrieji konservatoriai

Heseno žemėje, kurioje partijos stiprus pasirodymas per rinkimus spalį buvo paskutinis lašas, lėmęs A. Merkel pareiškimą dėl būsimo pasitraukimo iš politinės arenos, žalieji šventė su plakatais, kuriuose buvo užrašytas žodis „Heimat“. Tai gana neapibrėžtas terminas, nurodantis į tėvynę ir tapatybę bei tradiciškai siejamas su politine dešine. Tačiau žaliųjų plakatuose taip pat matomos dvi susikibusios rankos – viena baltaodžio, kita – juodaodžio.

„Jei nori būti hesenietis, esi hesenietis“, – teigiama plakate.

Partijos pagrindinis kandidatas Heseno žemėje buvo Tarekas al-Waziras, imigrantų iš Jemeno sūnus. Interneto „troliai“ rinkėjus stengėsi prigąsdinti, kad atiduodami balsą už jį jie balsuoja ir už šariatą. Tačiau T. al-Waziro vedama partija, palyginti su praėjusiais rinkimais, surinko dvigubai daugiau balsų. Dabar jis yra populiariausias politikas Heseno žemėje.

Imigrantų iš Jemeno sūnaus Tareko al-Waziro vadovaujami žalieji per rinkimus Heseno žamėje atsidūrė antroje vietoje./ AFP/Scanpix nuotrauka

Rinkėjas Peteris Weilbacheris, Heseno sostinėje Vysbadene dirbantis patarėju mokesčių klausimais, dar neseniai balsuodavo tik už konservatorius, bet per pastaruosius rinkimus palaikė žaliuosius, kurie, pasak jo, yra „tikrieji konservatoriai“.

„Jie nori išsaugoti, ką mes turime: aplinką, klestėjimą ir mūsų vertybės“, – teigė jis.

Populiarėjančios partijos narių šiuo metu jau yra 9 iš 16 Vokietijos žemių, tarp jų ir Heseno, vyriausybėse.

Rytų Vokietijos iššūkis

Su didžiausiu iššūkiu žalieji susiduria Rytų Vokietijoje, kur yra keletas anglių kasyklų, ir kur jie vis dar laikomi, J. Fischerio žodžiais, „Vakarų Vokietijos partija, kuri saugo pabėgėlius, o ne darbą“.

Dar visai neseniai Bavarija, katalikų konservatorių tvirtovė Vakarų Vokietijoje, taip pat atrodė neįveikiama žaliesiems. Tačiau per šių metų spalį vykusius rinkimus jie atsidūrė antroje vietoje ir laimėjo žemės sostinėje Miunchene.

Per rinkimų kampaniją K. Schulze agitavo apsirengusi tradiciniais drabužiais, rinkėjų simpatijas pelnydama šūkiu: „Pasaulio gelbėjimas pragmatiškai – žingsnis po žingsnio.“

Pasak J. Fischerio, Žaliųjų partijos sėkmė tokiose vietose kaip Bavarija atrodo neįtikima. „Lyg žalieji būtų tapę antra pagal dydį partija Teksase“, – teigė jis.

Tačiau J. Fischeris įspėjo, kad nereikia pervertinti dabartinės partijos sėkmės. Jis prisiminė, kai 1983 metais buvo pirmą sykį išrinktas į Bundestagą. Praeidamas pro kanclerio kabinetą parlamentaras savo kolegai ištarė: „Čia – kita stotelė.“

Kaip parodė istorija, tos stotelės partijai dar nepavyko pasiekti.