Vokietija išmokės kompensacijas vaikystėje nuo nacių bėgusiems žmonėms
Vo­kie­ti­ja su­ti­ko iš­mo­kė­ti vien­kar­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas iš­gy­ve­nu­siems as­me­nims, dau­giau­sia žy­dams, ku­rie, dar bū­da­mi vai­kai, bu­vo eva­kuo­ti iš na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos, to­dėl dau­ge­lis jų nie­ka­da ne­be­pa­ma­tė sa­vo tė­vų, pir­ma­die­nį pra­ne­šė vie­na or­ga­ni­za­ci­ja, su­ta­ru­si su ša­lies vy­riau­sy­be dėl šių iš­mo­kų.

Niujorke įsikūrusi organizacija „Žydų materialinių ieškinių Vokietijai konferencija“ (Conference on Jewish Material Claims Against Germany) nurodė, kad Vokietija sutiko išmokėti 2 500 eurų kompensacijas likusiems gyviems asmenims iš 10 tūkst. žmonių, pabėgusių per vadinamąją „Vaikų transporto“ (Kindertransport) operaciją.

Šįmet sukako 80 metų, kai buvo pradėta ši gelbėjimo operacija, per kurią vaikai iš nacistinės Vokietijos buvo pervežami į Didžiąją Britaniją ir kitas Europos šalis.

Manoma, kad šiandien tebėra gyvi maždaug tūkstantis tų žmonių, o pusė jų gyvena Britanijoje. Kaip sako organizacijos derybininkas Gregas Schneideris, sutarta kompensacija yra „simbolinis jų patirtų kančių pripažinimas“.

„Beveik visais atvejais (Vokietijoje) likę tėvai buvo nužudyti koncentracijos stovyklose per Holokaustą, o jie (vaikai) susidūrė su didžiulėmis psichologinėmis problemomis“, – sakė G. Schneideris naujienų agentūrai „The Associated Press“.

Po „Krištolinės nakties“ (Kristallnacht) pogromų 1938 metų lapkritį Britanijos vyriausybė sutiko įsileisti į šalį kaip pabėgėlius kažkiek žydų vaikų iš nacistinės Vokietijos ar jos aneksuotų teritorijų.

Žydų grupės Vokietijoje organizavo transportą, ir 1938 metų gruodžio 2 dieną į Haridžą atvyko pirmoji vaikų grupė, nurodo JAV Holokausto memorialinis muziejus.

Paskutinė vaikų grupė iš Vokietijos išvyko 1939 metų rugsėjo 1-ąją – tą dieną, kai nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Paskutinė grupė iš žemyninės Europos paliko Nyderlandus 1940 metų gegužės 14-ąją – tą pat dieną, kai olandų pajėgos pasidavė naciams.

Iš viso maždaug 10 tūkst. vaikų iš Vokietijos, Austrijos, Čekoslovakijos ir Lenkijos buvo atgabenti į Didžiąją Britaniją; iš jų maždaug 7 500 buvo žydai, rodo JAV Holokausto memorialinio muziejaus duomenys. Apie pusė šių vaikų buvo atiduoti globėjų šeimoms, o likusieji apgyvendinti nakvynės namuose, mokyklose ar ūkiuose.

Anot G. Schneiderio, dalis vaikų liko Britanijoje, o kiti persikėlė į JAV, Izraelį, Kanadą, Australiją ir kitas šalis.

Išgyvenusieji, dabar einantys devintą dešimtį ar dar vyresni, savo pabėgimą vadina jų visą tolesnį gyvenimą nulėmusiu įvykiu, kai jie vienui vieni buvo susodinti į nežinoma kryptimi vykstančius traukinius ir turėjo atsisveikinti su tėvais bei broliais ir seserimis, kurių dauguma taip ir nebeišvydo, sakė G. Schneideris.

„Šie pinigai yra pripažinimas, jog tai, kas jiems nutiko, buvo traumuojantis, siaubingas dalykas“, – sakė jis.

Dalis išgyvenusiųjų praėjusio amžiaus 6-ame dešimtmetyje jau gavo nedidelis kompensacijas, tačiau tai neužkirs kelio jiems gauti naujas išmokas, nurodė „Žydų materialinių ieškinių Vokietijai konferencija“.

Ši organizacija daugelį metų veda derybas su Vokietija, siekdama išplėsti ratą žmonių, galinčių pretenduoti į kompensacijas.

Nuo 1952 metų Vokietijos vyriausybė jau išmokėjo daugiau nei 80 mlrd. dolerių asmenims už moralinę ir materialinę žalą, patirtą dėl nacių vykdyto persekiojimo.

2019-aisiais „Žydų materialinių ieškinių Vokietijai konferencija“ paskirstys maždaug 350 mln. dolerių kaip tiesiogines išmokas daugiau nei 60 tūkst. išgyvenusių asmenų 83-jose valstybėse. Be to, ji skirs 550 mln. dolerių dotacijų socialinės rūpybos agentūroms, teikiančioms priežiūros namuose ir kitas paslaugas Holokaustą išgyvenusiems asmenims.