Vokietija ir Rusija gaivina dialogą
Ge­gu­žės 18-ąją nu­ma­ty­tas Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel dar­bo vi­zi­tas So­čy­je. Da­bar, kai JAV ir Eu­ro­pos tar­pu­sa­vio ne­pa­si­ti­kė­ji­mas vis di­dė­ja, ji ke­ti­na su Ru­si­jos pre­zi­den­tu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu ap­tar­ti jau­trias Ira­no, Si­ri­jos ir Ukrai­nos prob­le­mas.

Šiemet tai pirmas lyderių veteranų susitikimas. Jis rengiamas pasaulio galybėms stengiantis išsaugoti tarptautinį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos. Šiam svarbiam dokumentui iškilo grėsmė, kai apie savo pasitraukimą iš susitarimo praėjusią savaitę paskelbė JAV.

Iranas pareiškė norįs Europos garantijų, kad toliau gaus ekonominę naudą, kurią užsitikrino pasirašydamas susitarimą. Šiitiška respublika įspėjo atnaujinsianti urano sodrinimą, jei reikalavimai nebus patenkinti.

Lankydamasi prie Juodosios jūros įsikūrusiame Rusijos kurorte A. Merkel sieks pragmatiško dialogo su V. Putinu. Maskva yra svarbi Irano sąjungininkė, galinti padėti įtikinti Teheraną nenutraukti sutarties.

Beje, kitą savaitę per Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą su V. Putinu turėtų susitikti ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis būgštavo, kad JAV sprendimas trauktis iš sutarties gali sukelti pavojingų padarinių visai tarptautinei bendruomenei.

Proga suartėti

Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ apžvalgininkai mano, kad Vokietijos ir Rusijos draugiškų santykių atkūrimas gali būti netikėta Donaldo Trumpo sprendimo atsisakyti branduolinio susitarimo su Iranu pasekmė. Kanclerė A. Merkel, be kita to, neseniai pareiškė, jog Europa nebegali tikėtis, kad JAV ją apsaugos.

Ekonominių santykių su Rytų Europa komiteto (Rytų Europoje dirbančias Vokietijos kompanijas vienijanti verslo asociacija) pirmininkas Wolfgangas Buechele teigė, jog A. Merkel ir V. Putino susitikimas Sočyje – proga abiem šalims suartėti. Rusijoje neseniai viešėjo užsienio reikalų ministras Heiko Maasas ir ekonomikos ministras Peteris Altmaieris.

Pasak W. Buechele, šie vizitai patvirtina, kad naujoji Vokietijos vyriausybė skiria daug dėmesio dialogui su Rusija. „Tikimės, jog Maskva įvertins Berlyno pastangas ir derybos Sočyje duos naują impulsą ieškoti Ukrainos konflikto sprendimo bei įgyvendinti Minsko susitarimus“, – kalbėjo minėto komiteto pirmininkas. Jis nurodė, jog tai labai svarbu norint pagaliau nutraukti skausmingas sankcijas.

Harvardo universiteto mokslinė darbuotoja Katie Shonk sakė, kad A. Merkel yra didžiausia Vakarų viltis, galinti įtikinti Rusijos lyderį nutraukti agresiją Ukrainoje ir atsisakyti minčių imtis panašios veiklos kitur. Jos žodžiais, kanclerė – įtakinga jėga, nuo kurios priklauso sankcijų Rusijai likimas. Apžvalgininkai abejoja, ar Rusijos prezidentą domina nuoširdus dialogas. Maskva veikiausiai siekia, kad Briuselis kuo greičiau panaikintų sankcijas.

Pernai gegužę A. Merkel taip pat lankėsi Sočyje ir bendravo su Rusijos vadovu. Tąkart Maskvos Carnegie centro vadovas Dmitrijus Treninas spėjo, kad susitikimas padės lyderiams palaikyti ryšį, bet daugiau nieko. „Vokietijos ir Rusijos santykiai pašliję, tokie jie bus dar ilgai“, – tviteryje rašė D. Treninas.

Sočis - prie Juodosios jūros įsikūręs Rusijos kurortas./direct.fr nuotrauka

Slogios temos

A. Merkel laukia didelis išbandymas – gerinti santykius, bet nenusileisti Maskvai. Daug nepatogių klausimų kelia Rusijos vaidmuo Sirijoje ir sankcijos, įvestos dėl padėties Ukrainoje. Vakarų valstybės taip pat kaltina Maskvą dėl atakos prieš Rusijos dvigubą agentą Sergejų Skripalį Didžiojoje Britanijoje, dėl destabilizuojančių kibernetinių išpuolių ir dezinformacinių kampanijų. Rusija visa tai griežtai neigia.

Daug diskusijų kelia teberusenantis Ukrainos vyriausybės ir prorusiškų separatistų konfliktas. Nuo 2015 metų, kai tarpininkaujant Berlynui ir Paryžiui buvo sudaryti Minsko susitarimai, beveik kasdien konflikto zonoje buvo girdėti apsišaudymai.

Šią savaitę pasaulis vėl prisiminė 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. V. Putinas čia atidarė naują tiltą, sujungiantį pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi. Europos Sąjunga (ES) antradienį pareiškė, kad tai naujas išpuolis prieš Ukrainos teritorinį vientisumą.

Kremliaus teigimu, V. Putinas ragins A. Merkel surengti keturšalį susitikimą ir atnaujinti derybas dėl galimo Jungtinių Tautų taikdarių dislokavimo prie Ukrainos ir separatistų pajėgas skiriančios fronto linijos. „Pamatysime, ką pavyks susitarti. Kol kas sunku prognozuoti“, – kalbėjo Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas.

Nuo futbolo iki dujų

Likus vos kelioms dienoms iki A. Merkel ir V. Putino susitikimo įsiplieskė naujas ginčas. Berlynas pareiškė protestą dėl Maskvos sprendimo uždrausti dalyvauti pasaulio futbolo čempionate vienam Vokietijos žurnalistui, paviešinusiam skandalą dėl Rusijos valstybės finansuojamos dopingo programos. Rusija galiausiai nusileido, bet perspėjo, kad prokurorai sieks apklausti reporterį, jei šis atvyks į šalį. Vokietija dar nenurodė, ar vyriausybės atstovai keliaus į Rusiją stebėti rungtynių.

Nors Vokietijos ir Rusijos santykius kartina nemažai nesutarimų, vis dėlto vienu klausimu abi šalys puikiai sutaria. Tai – naujo vamzdyno statybos Baltijos jūroje. Juo į didžiausios ES ekonomikos valstybę būtų tiekiamos rusiškos dujos.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas džiaugiasi Vokietijos parama „Nord Stream 2“ projektui. Vamzdynas turėtų pradėti veikti jau kitąmet. Kelios ES šalys, tarp jų Lenkija, garsiai kritikuoja šiuos planus. Jos laiko projektą ne komerciniu, o politiniu – tokiu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai ir suskaldyti Europą.

Ketvirtadienį amerikiečių aukšto rango diplomatė Sandra Oudkirk pareiškė, kad naujasis dujotiekis nukreips dujų srautus nuo Ukrainos, kuri labai priklauso nuo tranzito mokesčių, ir gali sudaryti sąlygas Rusijai sumontuoti stebėjimo įrangą Baltijos jūroje – kariniu požiūriu opiame regione. „Būtume patenkinti, jei šio projekto nebūtų“, – žurnalistams Berlyne tvirtino ji.