Vokietija ir Prancūzija atnaujino viena kitai duotus įžadus
An­tra­die­nį, mi­nint 56-ąsias Eli­zie­jaus su­tar­ties me­ti­nes, Ache­no mies­te Vo­kie­ti­ja ir Pra­ncū­zi­ja pa­si­ra­šė nau­ją drau­gys­tės su­tar­tį, ku­ria pa­ža­dė­jo stip­rin­ti dvi­ša­lius san­ty­kius ir pa­dė­jo pa­grin­dą Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) re­for­moms.

„Septyniasdešimt ketveriems metams – vos vieno žmogaus amžiui – praėjus nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos kvestionuojama tai, kas atrodė savaime suprantama, – prieš sutarties pasirašymą pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. – Štai kodėl reikia naujo įsipareigojimo dėl mūsų atsakomybės Europos Sąjungai, atsakomybės, kurią prisiima Vokietija ir Prancūzija.“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per pasirašymo ceremoniją sukritikavo tuos, kurie „skleidžia melą“ apie sutartį, ir pabrėžė Prancūzijos ir Vokietijos draugystės svarbą.

„Pamiršusieji, kokią svarbą turi prancūzų ir vokiečių susitaikymas, patys tampa praeities nusikaltimų bendrininkais. Tie, kurie skleidžia melą, skriaudžia tuos pačius žmones, kuriuos apsimeta ginantys, bandydami pakartoti mūsų istoriją“, – kalbėjo Prancūzijos vadovas.

Šitaip E. Macronas atsakė sutartį namuose pasmerkusiems kritikams, teigiantiems, jog ji neva dar labiau sumažina Prancūzijos suverenitetą. Internete buvo paskleista gandų, esą E. Macronas vyksta į Vokietiją perleisti A. Merkel dalį Prancūzijos žemių.

Glaudesnė partnerystė

Eliziejaus sutartis buvo pasirašyta praėjus vos 18 metų po Antrojo pasaulinio karo baigties. 1963-iųjų sausio 22 dieną Prancūzijos prezidentas Charles'is de Gaulle'is ir Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris pasirašė istorinę sutartį, kuria buvo sutvirtintas dviejų ankstesnių priešų susitaikymas.

Stiprinama Vokietijos ir Prancūzijos partnerystė yra laikoma atsaku Europoje kylančiam populizmui ir nacionalizmui.

Pasirašiusios šį paktą, abiejų šalių vyriausybės sutiko rengti privalomas konsultacijas, artimai bendradarbiauti politikos srityje ir rengti plačius jaunimo mainus. Nuo tada per 8,4 mln. Vokietijos ir Prancūzijos jaunuolių dalyvavo mainų programose abiejose valstybėse.

Eliziejaus sutarties esmės naujas paktas nekeičia, tačiau juo yra siekiama įkvėpti gyvybės dvišaliams santykiams, vadinamajam Prancūzijos ir Vokietijos varikliui, – dviejų politikos ir ekonomikos sunkiasvorių aljansui, kuriam tradiciškai tenka svarbus vaidmuo Europos integracijos procese. Tuo pat metu stiprinama Vokietijos ir Prancūzijos partnerystė yra laikoma atsaku Europoje kylančiam populizmui ir nacionalizmui.

Naujoje bendroje 16 puslapių deklaracijoje A. Merkel ir E. Macronas kalba apie iniciatyvas įvairiose politikos srityse. Atnaujintoje sutartyje minimi planai išplėsti mainų programas ir stiprinti bendradarbiavimą Europos, užsienio ir saugumo politikos srityse. Joje taip pat pasižadama siekti stipresnės ekonominės integracijos, kuri apimtų ir aplinkos bei klimato politikos koordinavimą. Pabėgėlių klausimas deklaracijoje nėra liečiamas.

Vokietijos Bundestagas ir Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja taip pat priėmė rezoliucijas, kuriose pasisakė už artimesnį dvišalį bendradarbiavimą. Tarp minimų konkrečių pavyzdžių, kuriuos pasižadėta įgyvendinti, yra įvairūs projektai – nuo bendrų profesinių ugdymo įstaigų iki prancūzų ir vokiečių dirbtinio intelekto centro.

Akcentuojama ekonomika

Vokietija jau dabar yra pati svarbiausia Prancūzijos prekybos partnerė, bet abi šalys ketina dar labiau suartėti šioje srityje ir sukurti Prancūzijos ir Vokietijos ekonominę erdvę, kuri smarkiai sumažintų biurokratines kliūtis.

„Kartu mes geresnės nei kiekviena atskirai – turėdamos ne tik bendrą vidaus rinką, bet ir bendras komercinės teisės, bankroto ir įmonių teisės taisyklės bei taikydami identiškus pelno apmokestinimo kriterijus“, – portalui DW teigė Prancūzijos ir Vokietijos parlamentinės grupės Bundestage pirmininkas Andreasas Jungas.

Taisyklių ir mokesčių suderinimo idėja nėra nauja – 2011 metais tuometinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir A. Merkel sutarė dėl vienodų pelno mokesčių, bet šio susitarimo įgyvendinimas užsitęsė dėl įvairių techninių kliūčių.

Saugumas ir ginklavimasis

Atnaujintoje Eliziejaus sutartyje daug dėmesio skiriama Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimui gynybos srityje ir kovojant su terorizmu. Šiais klausimais šalys jau dabar glaudžiai bendradarbiauja. 1989 metais buvo sukurtas bendras karinis dalinys – Prancūzijos ir Vokietijos brigada. Tiesa, pastaraisiais metais jis prarado savo svarbą ir nevaidina didelio vaidmens šalių armijų kasdienėje rutinoje.

Kaip rašo DW, nuo vizijų iki konkrečių gynybos projektų visada buvo sunku pereiti dėl itin skirtingos valstybių filosofijos. Prancūzai daug dažniau linkę rinktis invaziją, o vokiečiai labai nenoriai veržiasi į tarptautinę karo sceną.

Kita vertus, tai gali pasikeisti, nes antradienį A. Merkel pareiškė, kad naujoji draugystės sutartis yra žingsnis bendros Europos kariuomenės sukūrimo link. Pasak kanclerės, sutartimi siekiama sukurti prancūzų ir vokiečių „bendrą karinę kultūrą“. Be to, sutartis „prisideda prie Europos kariuomenės sukūrimo“.

Skaitmeninė ateitis

Gerovė XXI amžiuje yra neatsiejama nuo skaitmeninės revoliucijos, tad valstybės partnerės taip pat nori inicijuoti „skaitmeninę sąjungą“. Tokios JAV informacinių technologijų milžinės kaip „Apple“, „Google“ ir „Amazon“ dominuoja šioje rinkoje, bet įstatymų leidėjai paragino Vokietiją ir Prancūziją pamėginti sukurti bendrą dirbtinio intelekto centrą, kad tiesiogiai ar netiesiogiai mokesčių mokėtojų pinigais būtų paremtos Europos įmonės.

Tačiau ankstesni projektai šia kryptimi nebuvo itin sėkmingi. Vos prieš 10 metų, kai „Google“ ėmė karaliauti pasaulyje, kancleris Gerhardas Schroederis ir prezidentas Jacques'as Chiracas susitarė dėl Prancūzijos ir Vokietijos paieškos sistemos „Quaero“ kūrimo. Vokietija šį projektą apleido jau po vienų metų.

Susilpnėjusios lyderių pozicijos

Tiek E. Macronas, tiek A. Merkel yra jautriai kalbėję apie glaudžių ryšių tarp abiejų šalių, kurias jungia brutali dviejų pasaulinių karų istorija, svarbą. Tačiau ne visiems Europos lyderiams patinka mintis apie dominuojantį „Prancūzijos ir Vokietijos variklį“.

Italijos kraštutinių dešiniųjų vidaus reikalų ministras Matteo Salvini artėjant gegužę vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams sakė norįs, kad proeuropinei A. Merkel ir E. Macrono pozicijai iššūkį mestų euroskeptiška „Italijos ir Lenkijos ašis“.

Tiek E. Macronas, tiek A. Merkel dabar išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Vokietija jau ruošiasi naujai politinei erai, kuri laukia pasitraukus A. Merkel. Ši paskelbė, kad 2021 metais paliks kanclerio postą.

Tuo metu E. Macronui teko atidėti į šalį ambicingus Europos gelbėjimo planus, Prancūziją apėmus antivyriausybiniams „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestams.