Vokiečių filosofo vardas teršia Rusijos ausis
Im­ma­nue­lis Kan­tas su­kė­lė ne­ti­kė­tą ais­trų pro­ver­žį sa­vo gim­ta­ja­me mies­te, ku­ris da­bar pri­klau­so Ru­si­jai. Pro­pa­gan­di­nė­je fil­muo­to­je me­džia­go­je Bal­ti­jos lai­vy­no vi­cead­mi­ro­las įžei­di­nė­jo dau­giau kaip prieš 200 me­tų mi­ru­sį vie­ną svar­biau­sių šiuo­lai­ki­nės Va­ka­rų fi­lo­so­fi­jos mąs­ty­to­jų.

XVIII amžiaus vokiečių filosofą I. Kantą, gyvenusį ir palaidotą Karaliaučiuje, kai šis Baltijos miestas priklausė Prūsijai ir vadinosi Kionigsbergas, Rusijos viceadmirolas išvadino išdaviku, kuris rašė nesuvokiamas knygas ir ant kelių klūpėjo vietos universitete. Dėl to esą jo vardas negali būti suteiktas Rusijos Kaliningrado oro uostui.

Immanuelio Kanto nemėgsta ta Rusijos visuomenės dalis, kuri nežino jo idėjų ir nėra atradusi jokių savų.

Viceadmirolo Igorio Muchametšino įžeidimai didžiajam Apšvietos mąstytojui nuskambėjo netrukus, kai dažais buvo apdrabstytas paminklas filosofo gimtajame mieste, sovietinės Raudonosios armijos užimtame ir sugriautame per Antrąjį pasaulinį karą. Vandalai suniokojo dar dvi su I. Kantu susijusias vietas – jo kapą ir memorialinę lentą, žyminčią namo, kuriame kadaise gyveno I. Kantas, vietą. Filosofo kapas yra atstatytoje vokiškoje katedroje miesto centre, čia jo pagerbti atvyksta daug žmonių iš viso pasaulio. Atakos surengtos parlamentarui iš Tatarstano, Rusijos regiono prie Volgos, Maratui Barievui pareiškus, jog pavadinti oro uostą vokiečių filosofo vardu būtų „nepatriotiška“ ir įžeidžiama Antrojo pasaulinio karo veteranams Rusijoje.

Nušlavė nuo žemės paviršiaus

1945 metais sovietų pajėgos milžiniška kaina – po dviejų mėnesių apgulties – išvijo nacius iš Prūsijos miesto Kionigsbergo, jį aneksavo ir pervardijo į Kaliningradą pagal vieną bolševikinės revoliucijos lyderių Michailą Kalininą, rėmusį sovietų diktatorių Josifą Staliną ir taip pergyvenusį praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio komunistinį terorą. Daugelis miestų Rusijoje ir sovietų užgrobtuose kraštuose buvo pavadinti komunistinių veikėjų ir herojų vardais.

Vokiečių filosofo kapas Karaliaučiaus katedroje.

Iš Kionigsbergo liko tik griuvėsiai, pokariu ant jų radosi sovietinis Kaliningradas, kuriame mažai kas byloja apie istorinę praeitį. Rytų Prūsijos gyventojai daugiausia buvo vokiečiai, bet jie gyveno pramaišiui su didelėmis lietuvių ir lenkų mažumomis. 1947 metais visi, kurie dar nebuvo pabėgę arba sušaudyti, buvo išvaryti, visi vietovardžiai pakeisti į rusiškus.

Dabar Kaliningrado sritis yra tapusi nuo Rusijos atkirstu ir iš visų pusių Europos Sąjungos (Lenkijos ir Lietuvos) apsuptu eksklavu. I. Kanto mieste įkurta Rusijos karinio Baltijos laivyno bazė. Labiausiai į Vakarus nutolusio Rusijos miesto tarptautinis oro uostas vadinasi Chrabrovo, pagal netoliese esantį kaimą. Visa Kaliningrado sritis pastaraisiais metais smarkiai militarizuojama, prezidentas Vladimiras Putinas joje dislokavo branduolinius ginklus.

Knygų neskaitė ir nesuvokia

I. Kantas, vienas reikšmingiausių šiuolaikinės Vakarų filosofijos mąstytojų, gimė Kionigsberge 1724 metais, pragyveno ten visą gyvenimą ir mirė 1804-aisiais. Jo raštai apie metafiziką ir moralės filosofiją laikomi vienais svarbiausių Vakarų filosofijos veikalų. Garsiausias I. Kanto darbas – „Grynojo proto kritika“. Jame filosofas kalba apie pareiga grindžiamą etiką, kuri moko, jog visi veiksmai pateisinami, jei savo esme yra teisingi, kad ir kokios būtų pasekmės. Savo teoriją jis grindė „kategoriniu imperatyvu“ – moralinių taisyklių sistema. Tačiau, pasak Baltijos laivyno viceadmirolo, Rusijos jūreiviai turi savo kategorinį imperatyvą – atmesti filosofo darbus.

„Kantas išdavė tėvynę“, – pareiškė viceadmirolas I. Muchametšinas ant denio išsirikiavusiems jūrininkams. „Jis save pažemino, atsiklaupęs ant kelių maldavo katedros universitete, kad galėtų ten mokyti, ir rašė nesuprantamas knygas, kurių nė vienas čia esantis nėra skaitęs ir neskaitys“, – tęsė viceadmirolas laivyno bazėje Baltijske, prie Kaliningrado. Šią filmuotą medžiagą „YouTube“ išplatino vietos portalas „Novy Kaliningrad“.

I. Muchametšinas ragino jūreivius balsuoti už maršalą Aleksandrą Vasilevskį, Raudonosios armijos karininką, suvaidinusį svarbų vaidmenį sovietų kampanijoje prieš nacistinę Vokietiją, įskaitant ir Karaliaučiaus paėmimą. „Kaip Baltijos laivyno kariškiai privalome atminti, kodėl čia esame. Kieno dėka yra Baltijos laivynas, Baltijskas ir Kaliningradas“, – pridūrė savo kalboje viceadmirolas.

Tačiau vartotojams internete balsuojant dėl naujo oro uosto pavadinimo, ne tik I. Kantą, bet ir maršalą A. Vasilevskį nesunkiai nurungė imperatorė Jelizaveta (1709–1762 m.). Jos armija buvo paėmusi Kionigsbergą 1758 metais, bet po penkerių metų pasitraukė. Tarp kandidatų ketvirtoje vietoje liko ir dar vienas Raudonosios armijos generolas Ivanas Černiachovskis, naciams traukiantis vadovavęs Vilniaus užėmimui.

Užgauti jausmai

Tik oficialiai prisiregistravę vartotojai iki gruodžio 1 dienos galėjo rinkti naujus 47 didžiausių Rusijos oro uostų pavadinimus pagal žymius vietos žmones. Balsavimą organizavo kelios Rusijos valstybinės institucijos, taip pat ir prezidento V. Putino sukurta Rusijos istorijos draugija. Varžybos, prasidėjusios su entuziazmu ir patriotine gaida, sukėlė sąmyšį, kai paaiškėjo, kad tarp finalininkų Kaliningrade atsidūrė vokietis I. Kantas. Kaliningrade buvo pradėtos platinti skrajutės, kuriose reiškiamas pasitenkinimas, kad „vokiečio Kanto vardas nesuterš mūsų oro uosto“, socialiniuose tinkluose kuriami filmukai, smerkiantys filosofą kaip „rusofobą“, nors nėra jokių duomenų, kad jis būtų buvęs priešiškas Rusijos imperijai. Kaliningrado regioninis deputatas Andrejus Kolesnikas prokremliškame portale „Vzgliad“ pareiškė, jog būtų labai nepatriotiška „germanizuoti“ Kaliningrado oro uostą. „Grynojo proto kritikos“ autorius negali būti vienas svarbiausių Rusijos regiono simbolių“, – teigė A. Kolesnikas.

„Kanto oro uostas“ – tai nepakeliama nacius nugalėjusių rusų ausims.

Filosofo gerbėjai, kurių Kaliningrade nėra daug, kilusį triukšmą aiškina rusų neišprusimu ir iki šiol gaju priešiškumu vokiečiams. Vadimas Chaly, vadovaujantis Filosofijos katedrai Kaliningrado universitete, sakė, kad jei prieš filosofą nusistatę rusai ką nors apie jį žinotų, suprastų, jog jo vertybės buvo „normalios bet kurios modernios visuomenės vertybės, taip pat ir rusų“. O nemėgsta I. Kanto ta Rusijos visuomenės dalis, kuri nežino jo idėjų ir nėra atradusi jokių savų.

Kaliningrade I. Kantas užkliūva ne pirmą kartą. 2015 metais toje vietoje, kur jis gyveno, vandalai paliko užrašą „Kantas yra idiotas“. 2013 metais Rostove prie Dono buvo areštuotas asmuo, kuris kilus ginčui dėl I. Kanto filosofijos nušovė žmogų.