Vladimiro Putino metinė konferencija: nuo ekonomikos iki vestuvių
Ket­vir­ta­die­nį Ru­si­jo­je su­reng­ta kas­me­ti­nė pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no spau­dos kon­fe­ren­ci­ja. Ji įvy­ko bai­gian­tis 2018-ie­siems, kai au­go įtam­pa tarp Mask­vos ir Va­ka­rų bei pa­ūmė­jo ka­ras su Ukrai­na.

Renginyje Maskvoje dalyvavo daugiau kaip 1,7 tūkst. žurnalistų. Dalis jų atvyko iš tolimiausių šalies kampelių. Be to, Maskva išdavė leidimų ir užsienio žiniasklaidos priemonių atstovams.

Anksčiau vien dėl gausybės žmonių, besivaržančių dėl prezidento dėmesio, reporteriai atsinešdavo vis didesnių ir ryškesnių plakatų. Norėdamas suvaldyti chaosą Kremlius šiais metais paprašė spaudos neštis tik mažus plakatus, kad jie neužstotų V. Putino fotografams.

V. Putinas tokią metų pabaigos renginių spaudai tradiciją pradėjo 2001 metais, bet su laiku jie virto tikrais maratonais. Nuo 2004-ųjų visos gruodžio spaudos konferencijos trukdavo ilgiau nei tris valandas. Rekordas buvo pasiektas 2008 metais, kai klausinėjimas ir atsakinėjimas truko 4 val. 40 minučių.

Šiųmetę konferenciją tiesiogiai transliavo kelios televizijos. Kai kurie kanalai jau nuo trečiadienio informavo, kiek liko laiko iki prezidento spaudos konferencijos.

Spaudos konferencija tradiciškai prasidėjo vidurdienį ir truko 3 val. 44 minutes. Prezidentas atsakė į 66 klausimus.

Per šių metų konferenciją dėmesio centre buvo ekonomika. V. Putinas džiaugėsi dar vienais ekonominio augimo metais po ankstesnio sąstingio laikotarpio ir sakė, kad norėtų matyti šalį ekonomiškai pajėgiausių pasaulio valstybių penketuke.

Vadovas taip pat nurodė, kad Vakarų įvestos sankcijos Rusijai yra šalies didėjančios tarptautinės įtakos rezultatas. Jo teigimu, Rusijos ekonomika adaptavosi ir tam tikrais atžvilgiais apribojimai buvo pozityvūs. Kaip pavyzdį jis paminėjo Rusijos žemės ūkio plėtrą.

V. Putinas pastarųjų metų šnipų skandalus pavadino Vakarų bandymu sulaikyti galimą konkurentę Maskvą. „Jei nebūtų Skripalių, jie būtų išgalvoję ką nors kita“, – sakė prezidentas.

Kremliaus vadovas taip pat atkreipė dėmesį į didėjančią branduolinio karo grėsmę. Pasak V. Putino, jeigu JAV dislokuos Europoje vidutinio nuotolio raketų, Rusija bus priversta imtis atsakomųjų priemonių.

Konferencijoje prezidentas pasmerkė Ukrainos stačiatikių bažnyčios sukūrimą. Jo teigimu, tai pažeidė žmonių religines laisves ir padidino susiskaldymą tarp tautų. Spalį priimtas sprendimas sukėlė įtūžį Maskvoje, kuriai Ukrainos stačiatikių bendruomenė buvo pavaldi pastaruosius 332 metus. V. Putinas perspėjo, kad Bažnyčios turto perskirstymas gali būti „kruvinas“.

Svarbiausias vidaus politikos klausimas šiemetinėje V. Putino spaudos konferencijoje buvo prieštaringai vertinamas pensinio amžiaus padidinimas ir planuojamas pridėtinės vertės mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas didinimas. Pastarojo meto visuomenės apklausos rodo, kad dėl to parama vadovui smuko ir dabar yra mažesnė nei 50 procentų.

Šiemet 66 metų Rusijos vadovas sulaukė itin asmeniško klausimo. Vienas žurnalistas pasiteiravo, ar lyderis ketina kada nors vesti. „Kaip padorus žmogus kada nors privalėsiu tai padaryti“, – juokavo V. Putinas, tačiau neatskleidė, kas gali tapti jo išrinktąja.

Klausimai per metines prezidento spaudos konferencijas kai kada primena lobistinius bandymus išspręsti konkrečias problemas, nuo kelių taisymo iki politinių kalinių paleidimo. Vienas reporteris, pavyzdžiui, 2014 metais paprašė V. Putino padėti vietos gėrimo prekės ženklui patekti į prekybos centrų tinklus.