Vladimiras Putinas lengvai visus įveikė ir šventė pergalę
Pa­sau­lio ly­de­riai svei­ki­no Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną, per­rink­tą Ru­si­jos pre­zi­den­tu ket­vir­tai še­še­rių me­tų ka­den­ci­jai, ta­čiau prie jų ne­pri­si­dė­jo nė vie­nas Va­ka­rų va­do­vas. Ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, už V. Pu­ti­ną bal­sa­vo dau­giau kaip 76 proc. rin­kė­jų, o jų ak­ty­vu­mas vir­ši­jo 67 pro­cen­tus. Už­fik­suo­ta šim­tai rin­ki­mų pa­žei­di­mų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas savo sveikinimo žinutėje V. Putinui parašė, kad jo šalies strateginė partnerystė su Rusija yra „geriausio lygio per visą istoriją“ ir „naujo tipo tarptautinių santykių kūrimo pavyzdys“. Valdžią konsolidavęs Xi Jinpingas neretai lyginamas su V. Putinu – ypač dabar, kai jam visiškai pavaldus Kinijos parlamentas panaikino prezidento kadencijų limitą ir suteikė galimybę valdyti šalį visą gyvenimą.

Kazachstano, Baltarusijos, Venesuelos, Bolivijos ir Kubos vadovai buvo tarp tų, kurie siuntė geriausius linkėjimus V. Putinui. Tačiau Vakarų lyderiai nuo komentarų susilaikė.

Įtampa tarp Rusijos ir Vakarų itin padidėjo po buvusio šnipo apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje. Dėl to Londonas išsiuntė iš šalies 23 rusų diplomatus. Maskvos atsakas buvo toks pat. Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį griežtai pasmerkė buvusio dvigubo rusų šnipo apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga. Kaip sakoma 28 ES valstybių diplomatijos vadovų pareiškime, ES „itin rimtai vertina Jungtinės Karalystės vyriausybės pareiškimą, kad labai tikėtina, jog dėl to atsakinga Rusija“.

Maskva savo ruožtu atsikirto, kad anksčiau ar vėliau Londonas turės atsakyti už šiuos kaltinimus. „Teks paremti juos įrodymais arba atsiprašyti“, – pabrėžė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Reaguodamos į rinkimų rezultatus abi Vokietijos konservatorių partijos paragino Rusiją gerinti santykius su Vakarų valstybėmis ir liautis „pažeidinėti tarptautinę teisę“, o kraštutiniai dešinieji iš populistinės „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) linkėjo V. Putinui „sėkmės ir politinio apdairumo“. AfD pirmininkai Alexanderas Gaulandas ir Joergas Meuthenas pasisakė už tai, kad „būtų pradėtas dialogas su Rusija vienodomis sąlygomis“ ir atšauktos „žalingos sankcijos“.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pakvietė V. Putiną į savo šalį, palinkėjo tvirtos sveikatos, neišsenkamos energijos ir toliau dirbti „broliškos Rusijos tautos“ labui.

Lengva pergalė

Kreipdamasis į minią Maskvoje 65 metų V. Putinas pareiškė, kad rinkėjai „įvertino pastarųjų metų laimėjimus“. Tačiau jis nusijuokė, kai žurnalistas paklausė, ar ketina balotiruotis dar vienai šešerių metų kadencijai. „Negi manote, jog liksiu čia iki 100 metų? Ne!“ – atsakė jis.

V. Putino pergalė buvo daugiau negu nuspėjama, bet kur kas didesnė nei 2012 metais, – tąkart už jį balsavo 64 proc. rinkėjų. Nuo pat 2000-ųjų, kai atėjo į valdžią, V. Putinas nė karto nesusidūrė su rimtu pavojumi ją prarasti. Per prezidento rinkimus 2000 metais jis laimėjo 53 proc., 2004 metais – 71 proc. balsų. Tiesa, po rinkimų 2012-aisiais Maskvoje ir kituose dideliuose Rusijos miestuose kilo masiniai protestai bei kaltinimai rezultatų klastojimu.

Antroje vietoje, surinkęs arti 12 proc. balsų, liko komunistas milijonierius Pavelas Grudininas. Buvusi televizijos realybės šou žvaigždė Ksenija Sobčak gavo mažiau nei 2 proc. balsų, ultrakonservatorius Vladimiras Žirinovskis – beveik 6 procentus. Toliau rikiuojasi centristinės „Jabloko“ atstovas Grigorijus Javlinskis, surinkęs 1,04 proc. balsų, Augimo partijos kandidatas Borisas Titovas (0,75 proc.), partijos „Rusijos komunistai“ iškeltas Maksimas Suraikinas (0,68 proc.) ir nacionalistų Rusijos liaudies sąjungos vadovas Sergejus Baburinas (0,65 proc.).

Svarbiausiam V. Putino varžovui, kovotojui su valdžios korupcija Aleksejui Navalnui buvo neleista dalyvauti rinkimuose dėl teistumo politiškai motyvuotoje byloje. Jis ragino savo šalininkus boikotuoti rinkimus.

Šventiška nuotaika

Kai kur prie balsavimo apylinkių buvo veltui dalijamas maistas, vietos parduotuvės siūlė nuolaidas. Valdžia nėrėsi iš kailio, kad sukurtų šventinę atmosferą: rengė asmenukių čempionatus, teikė dovanos, rinkėjus pasitiko vaikų linksmintojai. Tačiau valstybinių ir privačių kompanijų darbuotojai pranešė patyrę spaudimą balsuoti, studentams irgi buvo grasinama problemomis per egzaminus arba net pašalinimu iš aukštųjų mokyklų, jei neateis prie balsadėžių.

Gausi filmuota medžiaga liudija apie rinkimų pažeidimus visoje Rusijoje: pareigūnai šūsnimis grūda į balsadėžes biuletenius, atskiri asmenys balsuoja po daugybę kartų. Viename tokių įrašų iš Sibiro Jakutijos rajono matyti, kaip rinkėjai kantriai laukia eilėje už vyro, kuris kiša į balsadėžę biuletenius.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas savo sveikinimo žinutėje V. Putinui parašė, kad jo šalies strateginė partnerystė su Rusija yra „geriausio lygio per visą istoriją“.

Nepriklausoma rinkimų stebėjimo grupė „Golos“ pranešė apie šimtus tokių pažeidimų:

* biuleteniai buvo sudėti į balsadėžes dar prieš atidarant rinkimų apylinkes;

* į kai kurias balsavimo apylinkes neįleista stebėtojų;

* balsuoti žmonės atvežti autobusais, galbūt prievarta;

* balsuojant ir skaičiuojant balsus vaizdą stebėjimo kameroms užstojo balionai bei kitos kliūtys.

Tačiau Centrinės rinkimų komisijos vadovė Ella Pamfilova pareiškė, kad pranešimų apie pažeidimus sulaukta perpus mažiau nei 2012 metais, ir nė vienas jų nėra rimtas.

Pirmą kartą rinkimai vyko ir užgrobtame Krymo pusiasalyje, o V. Putino pergalės mitingas sutapo su šio Ukrainos regiono aneksijos metinėmis.

Centrinė rinkimų komisija skelbia rezultatus.