Vis daugiau Vokietijos miestų atsisako priimti pabėgėlius
Va­sa­rio 1 die­ną Vo­kie­ti­jos ry­tuo­se esan­čio Frei­ber­go mies­to ta­ry­ba pla­nuo­ja bal­suo­ti itin opiu klau­si­mu: ar lai­ki­nai užd­raus­ti čia at­si­kel­ti nau­jiems pa­bė­gė­liams? Vie­tos par­ei­gū­nai tei­si­na­si, kad ne­be­su­sit­var­ko, o švie­ti­mo įstai­gos yra per­pil­dy­tos.

„Nenorime pakenkti iki šiol sėkmingai vykdytai atvykėlių integracijai“, – aiškino Freibergo meras socialdemokratas Svenas Krugeris. Jis pridūrė, kad norint patenkinti svarbiausius čia gyvenančių žmonių poreikius reikia daryti pertrauką.

Kaip nurodoma Saksonijos vidaus reikalų ministerijos pareiškime, šis draudimas gali padėti išvengti socialinės ir visuomeninės atskirties. Freibergas, žinomas dėl savo universiteto ir kalnakasybos, nebegali tinkamai integruoti atvykėlių. Miesto taryba netrukus spręs, ar iki 2019 metų pabaigos sustabdyti naujų pabėgėlių priėmimą.

Kritikai skeptiškai reagavo į Freibergo planus. Imigracijos stabdymas esą kelia didelį pavojų. Tai gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad politikai palaiko dešiniųjų ekstremistų grupes. Jei ramybės drumstėjai pajus, kad grasindami ir naudodami jėgą prieš svetimšalius gali pasiekti savo tikslus, ilguoju laikotarpiu padėtis gali pablogėti.

Per pastaruosius dvylika mėnesių Freibergas sulaukė itin didelio žmonių antplūdžio. Čia dabar glaudžiasi maždaug 2 tūkst. pabėgėlių. Jie sudaro apie 5 proc. gyventojų. Kaip skelbia Vokietijos dienraštis „Die Welt“, jau dabar trūksta apie 300 vietų vaikų dienos centruose ir dvylikos papildomų klasių mokyklose.

Pernai Freibergo valdžia siuntė kanclerei Angelai Merkel laišką ir prašė apmokėti atvykėlių integracijos išlaidas – beveik tris ketvirčius milijono eurų. Tačiau Berlynas atsakymo kol kas nepateikė.

Trūksta patirties

Sausį Kotbuso miesto (Brandenburgo žemė) valdžia taip pat nusprendė keletą mėnesių nepriimti naujų pabėgėlių. Tokį sprendimą išprovokavo padažnėję sirų ir vokiečių susidūrimai. Per pastaruosius dvejus metus šiame 100 tūkst. gyventojų turinčiame mieste svetimšalių beveik padvigubėjo – nuo 4,5 proc. iki 8,5 procento.

Miesto valdžios atstovas Jensas Glossmannas nurodė, kad atvykėlių perkėlimas iš netoliese esančio prieglobsčio prašytojų priėmimo centro įvyko per greitai. Jo manymu, vietos gyventojai tam buvo nepasirengę. Palyginti su didžiaisiais šalies miestais, Kotbusui trūksta patirties sprendžiant su imigracija susijusias problemas.

Pernai spalį Žemutinės Saksonijos miestas Zalcgiteris pirmasis Vokietijoje nutarė nebepriimti naujų pabėgėlių.

Kotbuse daugelis migrantų neturi darbo ir gyvena iš pašalpų. Taip yra todėl, kad trūksta paprastų darbų, kuriuos būtų galima pasiūlyti atvykėliams pagal jų turimą kvalifikaciją. Federalinės įdarbinimo agentūros duomenimis, 2017 metų gruodį nedarbo lygis Kotbuse siekė 6,9 proc. – jis didesnis nei šalies vidurkis (5,6 proc.).

Siekiant pažaboti smurtą, miesto centre padaugėjo vaizdo stebėjimo kamerų. Taip pat į gatves buvo pasiųsta daugiau policijos pareigūnų. Tačiau Kotbuso gyventoja 52 metų Christina nemano, kad tai padės. „Siųskite juos visus atgal, iš kur atvyko“, – sako ji.

29-erių Omaras nuolat susiduria su ksenofobišku Kotbuso gyventojų elgesiu. „Ne visi migrantai geri žmonės, bet ne visi tokie yra ir vietiniai“, – tvirtina jis. Jaunas vyras į Vokietiją iš Sirijos atvyko prieš trejus metus ir dabar dirba kebabinėje. Jis sako, kad gatvėje sulaukia įvairių replikų, o savo pašto dėžutėje net yra radęs raginimų vykti namo.

Daugiau atvejų

Pernai spalį Žemutinės Saksonijos miestas Zalcgiteris pirmasis Vokietijoje nutarė nebepriimti naujų pabėgėlių. Kaip nurodė pareigūnai, atvykėlių yra labai daug ir nebegalima tinkamai jų integruoti. Žmonės nerimauja, kad tai neigiamai paveiks švietimą, padidės socialinės išlaidos ir nusikalstamumas.

Vasaros pabaigoje Zalcgiterio gyventoja Nadine labai nusistebėjo, kai pirmąkart nuvedė savo šešiametę dukrą į mokyklą. Klasėje iš dvidešimties vaikų dauguma buvo sirai ir tik du vokiečiai. „Nesu nusistačiusi prieš užsieniečius. Tik svarstau, kas iš tikrųjų yra integruojamas“, – sako 41 metų moteris. Vietos gyventojai ėmė skųstis, kad jų vaikai auga aplinkoje, kur vargiai skamba gimtoji kalba.

25 metų siras Nouras pasakojo leidiniui „The Wall Street Journal“, kad atvyko į Zalcgiterį, nes čia yra gausios arabų ir turkų bendruomenės. Jis turi draugų ir galima lankytis mečetėje. Vis dėlto vyras pripažįsta, jog patiria sunkumų. „Mokausi vokiečių kalbos. Neturiu darbo. Tokių kaip aš čia daug“, – tvirtina jis. Kaip nurodo Zalcgiterio pareigūnai, 91 proc. migrantų yra bedarbiai.

Metų pabaigoje šiuo keliu pasuko dar du Žemutinės Saksonijos miestai – Delmenhorstas ir Vilhelmshafenas.

Pernai į Vokietiją atvyko 186 tūkst. prieglobsčio prašytojų – daugiausia iš Sirijos, Irako ir Afganistano. Pareigūnų teigimu, atvykstančiųjų pastebimai sumažėjo. 2016 metais šalis įsileido 280 tūkst., o 2015-aisiais – 890 tūkst. migrantų.