Vis daugiau valstybių nerimauja dėl galimo „Huawei“ šnipinėjimo
„Hua­wei Tech­no­lo­gies“ yra vie­nas sėk­min­giau­sių Ki­ni­jos kong­lo­me­ra­tų. Ši te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vė ne­se­niai ap­len­kė in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų mil­ži­nę „App­le“ ir ta­po an­tra di­džiau­sia pa­sau­ly­je iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų tie­kė­ja. Ji yra vie­nas pa­grin­di­nių Pe­ki­no skait­me­ni­nio Šil­ko ke­lio ini­cia­ty­vos kom­po­nen­tų ir tvir­ti­na, kad jos pa­slau­go­mis nau­do­ja­ma­si dau­giau nei 170 vals­ty­bių. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu vis dau­giau ša­lių į „Hua­wei“ ėmė žiū­rė­ti su ne­ri­mu.

Kaip rašo „The Washington Post“, kai kurių valstybių vyriausybės yra susirūpinusios, kad bendrovė vis dar gali turėti ryšių su Kinijos saugumo tarnybomis, todėl jos ėmė akylai stebėti „Huawei“ veiklą. Daugiausia nerimo jiems kelia „Huawei“ technologijų naudojimas 4G ryšį keičiant į naują – 5G – mobiliojo ryšio kartą.

Jungtinėms Valstijoms paraginus savo sąjungininkes gerai pagalvoti prieš naudojant „Huawei“ technologijas, spaudimas bendrovei padidėjo įvairiose šalyse.

Bendrovės susikūrimo istorija yra kitas kai kurias vyriausybes neraminantis veiksnys. Prieš 32 metus „Huawei“ įkūrė Renas Zhengfei, buvęs Kinijos liaudies išsilaisvinimo armijos inžinierius. Įmonė garsėja dėl savo į kariuomenę panašios organizacinės kultūros.

Kinijos telekomunikacijų bendrovė neigia turinti ką nors bendra su šnipinėjimu ir tvirtina, kad šalyse, kuriose ji veikia, „Huawei“ laikosi visų įstatymų ir taisyklių. Nepaisant to, Jungtinėms Valstijoms paraginus savo sąjungininkes gerai pagalvoti prieš naudojant „Huawei“ technologijas, spaudimas bendrovei padidėjo įvairiose šalyse. Tos valstybės skirtingais būdais siekia išspręsti tai, ką jos apibūdina kaip „Huawei“ keliama grėsme nacionaliniam saugumui.

Lenkija ir kita Europa

Praeitos savaitės pabaigoje Lenkijos pareigūnai pranešė, kad jie sulaikė „Huawei“ darbuotoją Wangą Weijingą ir jam pateikė kaltinimus dėl šnipinėjimo Kinijai. Tos pačios operacijos metu buvo suimtas ir lenkas, kuris dirbo bendrovės pagrindinėje „Huawei“ įmonės partnerėje šalyje, o anksčiau yra buvęs Lenkijos specialiųjų tarnybų pareigūnas.

Šis žingsnis prieš „Huawei“ yra gana neįprastas, nes Lenkija, priešingai nei kai kurios kitos Europos valstybės, neapribojo savo partnerystės su Kinijos įmone. Praeitais metais šalies vyriausybė paskelbė, kad ji bendradarbiaus su „Huawei“ 5G mobiliojo ryšio srityje.

O štai praeitą mėnesį Vokietijos „Deutsche Telekom“ informavo, jog peržiūrės bendradarbiavimą su „Huawei“, leisdama suprasti, kad gali atsisakyti kinų bendrovės kaip vienos iš interneto tiekėjų paslaugų.

Čekijos premjeras Andrejus Babišas savo vyriausybės nariams uždraudė naudotis „Huawei“ telefonais. O Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas, atsakingas už bendrąją skaitmeninę rinką, pareiškė, kad „mums reikėtų nerimauti“ dėl „Huawei“.

Lenkijos kontražvalgybos agentūra žurnalistams pranešė, jog praeitą antradienį apieškojo „Huawei“ Lenkijoje būstinę ir konfiskavo dokumentų bei elektronikos.

Įdomu tai, kad pati bendrovė netrukus po kaltinimų Wangui Weijingui paskelbimo nuo jo atsiribojo. „Huawei“ darbuotoją atleido ir pareiškė, kad jo veiksmai neturi nieko bendro su bendrove.

Jungtinės Valstijos

JAV įtarumas „Huawei“ atžvilgiu siekia bent 2012 metus, kai Atstovų Rūmų žvalgybos komitetas paskelbė ataskaitą, kurioje buvo teigiama, kad bendrovės įranga gali būti naudojama amerikiečiams šnipinėti ir turėtų būti laikoma grėsme nacionaliniam saugumui.

Po tokio įspėjimo dauguma JAV bendrovių vengė naudotis jos technologijomis, tačiau „Huawei“ vis dar vykdo nedideles operacijas.

Pavyzdžiui, JAV švietimo departamento sekretorė Betsy DeVos dabar patiria abiejų partijų kongresmenų spaudimą pasigilinti į „Huawei“ bendradarbiavimą tyrimų srityje su keletu šalies universitetų ir koledžų.

Be to, kad įmonė yra atidžiai stebima dėl galimo šnipinėjimo, ji taip pat kaltinama pažeidus JAV sankcijų įstatymus. 2016 metais įmonės atstovus išsikvietė JAV prekybos ir Iždo departamentai dėl galimų sankcijų eksportuoti JAV technologijas į Kubą, Iraną, Šiaurės Korėją, Sudaną ir Siriją nepaisymo.

O štai praeitą mėnesį JAV vyriausybės prašymu Kanados pareigūnai sulaikė „Huawei“ vyriausiąją finansinių operacijų pareigūnę ir įmonės įkūrėjo dukrą Meng Wanzhou. Jai dėl kaltinimų, susijusių su tariamu Vašingtono sankcijų Iranui pažeidimu, gresia ekstradicija į JAV.

Kanada

Kanados įvykdytas Meng Wanzhou sulaikymas įžiebė diplomatinį kivirčą su Pekinu, tad visai netrukus Kinijoje vienas po kito buvo sulaikyti keli kanadiečiai. Be to, Otava patiria spaudimą iš Jungtinių Valstijų kongresmenų neleisti „Huawei“ naudotis šalies 5G tinklų infrastruktūra.

„Kinijos vyriausybė turi tiesioginę įtaką šioms kinų telekomunikacijų bendrovėms. Nors jos nebūtinai yra vyriausybės atšaka, bet ji ir Komunistų partija gali daryti įtaką jos veiklai“ – praeitą savaitę duodamas interviu Kanados transliuotojui „CBC News“ teigė JAV demokratų senatorius Markas R. Warneris, turėdamas omenyje ne tik „Huawei“, bet ir kitą Kinijos bendrovę ZTE.

JAV įstatymų leidėjai teigė esą susirūpinę dėl „Huawei“ veiklos Kanadoje, nes šios šalies ir Amerikos telekomunikacijų sistemos yra glaudžiai susijusios. Tačiau Kanados vyriausybė teigė, jog kalbos, kad ji gali uždrausti „Huawei“ ir kitoms kinų technologijų bendrovėms veikti šalyje, tėra gandai.

Kanadoje sulaikytai, o vėliau paleistai už užstatą "Huawei" vadovei Meng Wanzhou dėl kaltinimų, susijusių su tariamu Vašingtono sankcijų Iranui pažeidimu, gresia ekstradicija į JAV. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Australija

Rugpjūtį Australijos vyriausybė paskelbė, kad draudžia „Huawei“ ir ZTE šalyje plėtoti 5G ryšio tinklus. Kiek vėliau Australijos žvalgybos agentūros vadovas paaiškino, jog 5G tinkluose naudojama technologija yra laikoma potencialia grėsme šalies nacionaliniam saugumui.

„Tai kur kas daugiau nei mūsų informacijos konfidencialumo apsauga – tai taip pat susiję su principais ir duomenų bei sistemų, nuo kurių priklausome, prieinamumu. Mums kritiškai reikšmingos infrastruktūros saugumas yra pats svarbiausias dalykas“, – praeitų metų spalį pareiškė Australijos žvalgybos agentūros vadovas Mike'as Burgessas.

Naujoji Zelandija

Naujosios Zelandijos pareigūnai gana greitai pasekė Australijos pavyzdžiu ir praeitų metų lapkritį uždraudė „Huawei“ 5G technologijų naudojimą šalyje. Vietos bendrovė „Spark New Zealand“ lapkričio 28 dieną paskelbė, kad jos pasiūlymą naudoti kinų technologiją atmetė Naujosios Zelandijos nacionalinio saugumo agentūros, vadinamos Vyriausybės komunikacijų saugumo biuru, generalinis direktorius.

Įmonės išplatintame pareiškime teigiama, kad „Huawei“ įrangos naudojimas „Spark“ projekte galėtų sudaryti rimtą riziką šalies nacionaliniam saugumui.

Japonija

Nors Kinijos bendrovės nebuvo tiesiogiai įvardytos, Japonijos vyriausybė praeitų metų gruodį iš esmės uždraudė „Huawei“ ir ZTE šalyje turėti oficialių sutarčių. „Mes suprantame, kad siekiant užtikrinti kibernetinį saugumą labai svarbu nenaudoti įrangos, kuri gali būti panaudota su kenksmingomis intencijomis“, – praeitą savaitę pareiškė Japonijos premjeras Shinzo Abe.

Japonijos naujienų portalas „Kyodo News“ kiek vėliau pranešė, kad trys dideli šalies telekomunikacijų operatoriai – „NTT Docomo“, KDDI ir „SoftBank“ – savo tinkluose taip pat nenaudos „Huawei“ ir ZTE technologijų.