Viktoras Pranckietis: „Su Lenkija esame vienoje valtyje saugumo ir geopolitine prasme“
Var­šu­vo­je vie­šin­tis Sei­mo pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pra­nckie­tis ket­vir­ta­die­nį pa­sa­kė kal­bą Len­ki­jos par­la­men­te.

Parlamento vadovas pristatė Lietuvos lenkų tautinės bendrijos padėtį ir paprašė užtikrinti Lenkijos lietuvių švietimo sąlygas.

V. Pranckietis taip pat paragino lenkų parlamentarus atnaujinti Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinės asamblėjos veiklą, ji buvo sustabdyta prieš beveik dešimt metų.

Daug dėmesio savo kalboje Seimo pirmininkas skyrė istoriniams Lietuvos ir Lenkijos ryšiams, dabartiniams dvišaliams santykiams, apžvelgė saugumo situaciją ir padėtį Europos Sąjungoje.

BNS pateikia svarbiausias V. Pranckiečio kalbos citatas.

Apie bendrą istoriją:

„Norėčiau pastebėti, kad mūsų tautas istorija tai sujungdavo, tai išskirdavo, tačiau visais istorinių pokyčių laikotarpiais būta daugiau bendrumo negu atskirties ir prieštaravimų“.

„Manyčiau, kad 2019 metais minint Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo 225-ąsias metines būtų tikslinga įamžinti Varšuvą gynusių ir čia žuvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių atminimą“.

Apie Lietuvos lenkus:

„Lietuvos lenkai ir Lenkijos lietuviai yra neįkainojama mūsų valstybių vertybė. Lietuva nuo seno garsėja kaip daugiatautė šalis, puoselėjanti įvairių tautų, tikėjimų ir etninių grupių sugyvenimą ir toleranciją. Siekiame, kad bet kurios tautybės žmogus Lietuvoje jaustųsi gerai, būdamas savo tautybės atstovu ir lojaliu šalies piliečiu. Norėčiau pabrėžti, kad Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, žinoma, neskaitant Lenkijos, kurioje lenkų tautybės asmenims užtikrinamas švietimas lenkų kalba nuo darželio iki aukštosios mokyklos“.

Taip V. Pranckietis siekė įtikinti Lenkijos parlamentarus, kad Lietuvoje lenkų tautine bendrija yra pakankamai rūpinamasi. Savo kalboje jis pateikdamas konkrečius pavyzdžius pristatė Lietuvos lenkų padėtį ir atstovavimą Seime bei Europos Parlamente.

Kaltindama Lietuvą dėl lenkų tautinės bendrijos padėties, Lenkija pastaruosius penkerius metus buvo įšaldžiusi aukščiausio lygio vizitus į Vilnių. Pastaruoju metu Varšuvos tonas sušvelnėjo.

Apie Lenkijos lietuvius:

„Savo ruožtu kreipiuosi į jus, Lenkijos parlamentarus, prašydamas konstruktyviai spręsti į lietuvių bendruomenės Lenkijoje keliamus klausimus dėl lietuviškų mokyklų“.

Nors Lenkijos lietuviams V. Pranckietis skyrė mažiau dėmesio nei Lietuvos lenkams, V. Pranckietis paragino Lenkijos politikus išgirsti vietos lietuvių prašymus. Lenkijoje šiuo metu veikia trys lietuviškos mokyklos, o dar vienoje dėstoma ir lietuvių, ir lenkų kalba. Šių mokyklų atstovai prašo didesnio finansavimo. Jie taip pat ragina valdžią spręsti lietuviškų vadovėlių problemas, nes iš daugelio dabartinių knygų negalima dėstyti dėl valdžios dažnai keičiamų mokymo programų.

Apie infrastruktūros projektus:

„Baltijos valstybių energetinių sistemų sinchronizacijos per Lenkiją su kontinentinės Europos tinklais projekto įgyvendinimas galutinai ir visiškai integruos Baltijos valstybes į Europos energetikos sistemą“.

„Siekdami dar glaudesnės mūsų valstybių ir regionų integracijos į Europos Sąjungą, turime aktyviai investuoti į infrastruktūros projektus, todėl tikiuosi, kad mūsų valstybių vyriausybės padarys viską, kad kuo greičiau būtų įgyvendinti svarbūs regionui infrastruktūros projektai „Via Baltica“, „Via Karpatia“ ir „Rail Baltica“.

„Didelę reikšmę mūsų valstybių energetinio saugumo užtikrinimui bei dujų rinkos plėtrai regione turės dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos „GIPL“ statyba. Tikimės, kad šį projektą įgyvendinsime kaip numatyta iki 2021 metų“.

Apie tarpparlamentinę asamblėją:

„Esu įsitikinęs, kad šiais mūsų valstybėms jubiliejiniais metais tinkamai išnaudosime Lietuvos ir Lenkijos parlamentinio bendradarbiavimo galimybes ir paskatinsime dvišalių parlamentinių asamblėjų veiklą“.

V. Pranckietis paragino atkurti Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinės asamblėjos susitikimus. Jie buvo įšaldyti prieš beveik dešimtmetį. Paskutinį kartą toks susitikimas vyko 2009 metų gegužės 11 dieną.

Apie „Misiją Sibiras“:

„Neretai kartu su nelaimės draugais lenkais lietuviai dalijosi tuo pačiu tremtinio likimu. Būtų prasminga pagerbti žmonių atminimą įtraukiant jūsų šalies atstovus į Lietuvoje 16 metų vykdomą akciją „Misija Sibiras“, kad Lietuvos ir Lenkijos jaunimas aplankytų tremties vietoves, kartu sutvarkytų užmirštas lietuvių ir lenkų tremtinių kapavietes“.

Apie „Maršalo planą“ Ukrainai:

„Lietuvos Seimas yra parengęs Europos planą Ukrainai. Labai prašytume jį palaikyti“.

V. Pranckietis paragino Lenkijos politikus paremti Lietuvos pareigūnų parengtą Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos Ukrainai planą, neoficialiai pavadintą „Maršalo planu“.

Apie Europos Sąjungą:

„Europos vienijimosi projektas yra unikalus, o jo išsaugojimas yra visų mūsų pareiga. Suprantame, kad valstybių galios yra santykinės, tačiau kolektyvinės europinės ir euroatlantinės struktūros Europos Sąjunga ir NATO pirmą kartą istorijoje mums suteikė galimybę sėdėti kartu už stalo ir dalyvauti priimant sprendimus lygiomis teisėmis. Niekas apie mus negali būti sprendžiama be mūsų“.

„Narystę Europos Sąjungoje suvokiame ne tik kaip ekonominę mūsų valstybių ir piliečių materialinę gerovę, bet ir kaip priklausymą bendromis vertybėmis saistomų šalių bendrijai. Tai yra Europos Sąjungos vienybės ir solidarumo pagrindas“.

Apie saugumą:

„Skirtingais istorijos laikotarpiais Lietuvai praradus nepriklausomybę, ją prarasdavo ir Lenkija, ir atvirkščiai. Su Lenkija esame vienoje valtyje saugumo ir geopolitine prasme“.

„NATO yra transatlantinis politinis-karinis aljansas, todėl JAV politinis dėmesys, amerikiečių karių ir kitų sąjungininkų buvimas Lenkijoje ir Baltijos valstybėse yra labai svarbus siekiant užtikrinti efektyvų potencialios agresijos atgrasymą ir gynybą, stiprinant viso NATO rytinio flango pajėgumus“.

„Akivaizdu, kad NATO yra pagrindinė saugumo garantija. Tuo pačiu turėtume kartu siekti, kad nebūtų dubliuojamos NATO ir Europos Sąjungos veiklos“.

Lietuva ėmėsi vadovauti Europos Sąjungos bendradarbiavimo kibernetinėje gynybos srityje projektui, tačiau vis dar atsargiai stebi diskusijas dėl gilesnės Bendrijos integracijos gynybos srityje. Vilnius nerimauja, kad vystantis šiam bendradarbiavimui Europoje ilgainiui gali sumažėti vienos pagrindinių šalies sąjungininkių Jungtinių Valstijų vaidmuo Europos saugumui. Panašios pozicijos laikosi ir Lenkija.