Vieną dieną Didžiosios Britanijos pilietis, kitą – nelegalus imigrantas
Bū­da­mas vai­kas Ren­for­das McIn­ty­re'as su tė­vais iš Ja­mai­kos at­vy­ko į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Čia jis pra­gy­ve­no 50 me­tų dirb­da­mas įvai­riau­sius dar­bus ir są­ži­nin­gai mo­kė­da­mas mo­kes­čius. Kaip ir de­šim­tys tūks­tan­čių ki­tų as­me­nų, ku­rių šei­mos bu­vo pa­kvies­tos at­vyk­ti į ša­lį iš bri­tų ko­lo­ni­jų Ka­ri­bų jū­ros re­gio­ne pa­gel­bė­ti at­sta­tant po­ka­rio Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, jis vi­są lai­ką ma­nė, kad yra vi­sa­ver­tis ša­lies pi­lie­tis. Iki tos die­nos, kai bri­tų vy­riau­sy­bė nu­spren­dė, kad jis toks nė­ra.

Sulaukęs 60 metų R. McIntyre'as buvo paskelbtas nelegaliu imigrantu, dėl to prarado darbą, nebegalėjo gauti pašalpos ir tapo benamiu.

Vidaus reikalų ministerija nekaupė duomenų apie asmenis, kuriems įstatymu buvo suteiktas leidimas gyventi šalyje, ir jiems neišdavė jokių jų statusą patvirtinančių dokumentų.

„Aš praradau viską“, – laikraščiui „The New York Times“ pasakojo vyras, kuriam dabar 64-eri.

Tokių asmenų kaip R. McIntyre'as statusas Didžiojoje Britanijoje pradėjo keistis, kai eidama vidaus reikalų sekretorės pareigas dabartinė premjerė Theresa May ėmėsi vykdyti politiką, kuri įvardijama kaip „itin priešiškos aplinkos“ nelegaliems imigrantams kūrimas. 2012 metais įsigaliojo nauji reikalavimai, pagal kuriuos šalyje gyvenantys asmenys turėjo įrodyti savo legalų statusą. Tai nebuvo paprasta tūkstančiams žmonių, kurie neturėjo Didžiosios Britanijos dokumentų, o į šalį iš kolonijų atvyko dar prieš šioms tampant nepriklausomoms.

Nors krizė kunkuliuoja jau šešerius metus, ji dar nėra išspręsta, tačiau sekmadienį šis skandalas privertė atsistatydinti Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorę Amber Rudd, kuri pripažino, kad „netyčia suklaidino“ įstatymų leidėjus apie pastangų deportuoti neteisėtus imigrantus tikslus.. Į ją rimtai pradėta žiūrėti vos prieš kelis mėnesius, kai laikraštis „The Guardian“ ėmė rašyti apie sužlugdytus gyvenimus: atleistus, deportuotus, po atostogų į šalį nebeįleistus, būstų, socialinio draudimo, pašalpų netekusius 50 metų ir ilgiau šalyje gyvenančius asmenis.

Pagaliau šį mėnesį, kai į Tautų Sandraugos susitikimą Londone rinkosi buvusių britų kolonijų vadovai, Th. May buvo priversta atsiprašyti už žiaurų elgesį su daugeliu iš Karibų atvykusių imigrantų ir pažadėjo visiems į biurokratinį pragarą patekusiems žmonėms suteikti pilietybę. „Mes nuoširdžiai apgailestaujame“, – tvirtino ji.

Windrusho karta

R. McIntyre'o tėvai buvo iš vadinamosios Windrusho kartos. Tokį vardą tūkstančiai imigrantų gavo pagal laivo, kuriuo pirmoji jų grupė atkeliavo į Didžiąją Britaniją, pavadinimą. Tada Jamaika dar nebuvo nepriklausoma valstybė, tad jo tėvų pasuose buvo parašyta „Jungtinės Karalystės ir kolonijų pilietis“.

R. McIntyre'o nuosmukis prasidėjo visai netrukus, kai buvo pakeistos imigracijos taisyklės. Kai Renfordas pateikė prašymą dėl būsto nuomos pašalpos, pareigūnai jį atmetė, nors vyras jiems pristatė brandos atestatą ir mokesčių deklaracijas, rodančias, kad nuo pilnametystės jis visą laiką gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje.

„Jie man pasakė, kad nesu Didžiosios Britanijos pilietis, – pasakojo R. McIntyre'as. – Nieko nesupratau. Prasidėjo sudėtingas laikotarpis. Nuo tada skausmą malšinu alkoholiu.“

Nuo 1948 iki 1971 metų iš Karibų jūros regiono į Didžiąją Britaniją atvyko tūkstančiai asmenų. Skaičiuojama, kad apie 50 tūkst. žmonių gali grėsti deportacija, jei jie niekada nefomalizavo savo gyventojo statuso ir neturi reikiamų dokumentų, įrodančių, kad legaliai gyvena šalyje.

Kai kurie iš šių asmenų buvo sulaikyti, kiti neįleisti į šalį, kai grįžo po atostogų. Bent vienam asmeniui buvo nutrauktas gydymas nuo vėžio, nes jis gydytojams negalėjo įrodyti, kad legaliai gyvena Didžiojoje Britanijoje.

Raginimai atsistatydinti

Premjerė Th. May iš pradžių kaltę bandė suversti leiboristų partijai, tačiau turėjo tokius pareiškimus atsiimti, kai jai buvo pateikti įrodymai, kad būtent jai einant vidaus reikalų sekretorės pareigas buvo padėti tokios politikos pamatai, dėl kurių ir ištiko dabar šalį krečiantis skandalas.

Renfordui McIntyre

Leiboristų partijos atstovas parlamente Davidas Lammy, kurio tėvai yra Windrusho kartos migrantai, apkaltino Th. May vykdant rasistinę politiką ir pareikalavo, kad atsistatydintų jos vidaus reikalų sekretorė Amber Rudd.

Ketvirtadienį pasigirdo daugiau raginimų A. Rudd pasitraukti, nes ji pripažino, jog Vidaus reikalų ministerijoje yra nustatytos kvotos, kiek nelegalių migrantų turi būti išsiųsta iš šalies, nors anksčiau tokią informaciją neigė. Pasak kai kurių parlamentarų, būtent šios kvotos galėjo paskatinti pareigūnus nusitaikyti į lengvą taikinį – legaliai Didžiojoje Britanijoje gyvenančius, tačiau tinkamų dokumentų neturinčius asmenis.

Be pažadų suteikti pilietybę visiems su šia problema susidūrusiems asmenims ir padengti visas su jų dokumentų tvarkymu susijusias išlaidas, šalies Vidaus reikaų ministerija įkūrė ir specialią komandą, kad pagreitintų prašymų tenkinimo procedūrą.

Sunaikino įrodymus

Tačiau, pasak juodaodžių britų, šis skandalas – tik valdžios institucijose užsilikusio rasizmo simptomas.

Pagal taisykles, kurios įsigaliojo Th. May vadovaujant Vidaus reikalų ministerijai, asmenims, norintiems įsidarbinti, išsinuomoti butą, gauti sveikatos draudimą, atsidaryti banko sąskaitą ir lankyti mokyklą, buvo privaloma įrodyti savo tapatybę ir legalų statusą.

Tai iškart sukėlė didžiulių problemų tokiems Windrusho eros migrantams kaip R. McIntyre'as, kuriems sunkiai sekėsi įrodyti, kad jie šalyje yra legaliai. Iki tol jie nežinojo, kad jiems reikia pasidaryti kokius nors naujus dokumentus. Teoriškai, pagal 1971 metų imigracijos įstatymą, jiems suteiktas leidimas gyventi šalyje neribotą laiką.

Pasak „The Guardian“, Vidaus reikalų ministerija nekaupė duomenų apie asmenis, kuriems įstatymu buvo suteiktas leidimas gyventi šalyje, ir jiems neišdavė jokių jų statusą patvirtinančių dokumentų. Maža to, 2010 metais ministerija sunaikino imigracijos korteles, kuriose buvo informacija apie iš Karibų jūros regiono atvykusius migrantus.

„Kodėl jie tai padarė? – klausia R. McIntyre'as. – Man atrodo, kad jie nori mūsų atsikratyti.“

Panašiai mąsto ir daugelis tos pačios kartos darbininkų, kurie priėmė pakvietimą atvykti į Didžiąją Britaniją. Jie dirbo statybose, autobusų ir sunkvežimių vairuotojais, slaugėmis bei daugelį kitų darbų, niekada neįtardami, kad kada nors kas nors suabejos jų, kaip Didžiosios Britanijos piliečių, statusu.

37 metų Danesha Forte, kurios tėvai priklauso Windrusho kartai ir atvyko iš Barbadoso, negalėjo paslėpti savo pasipiktinimo.

„Tai pasibaisėtina, – teigė ji. – Kodėl jie į mus nusitaikė? Ar jie nori sukelti riaušes?“

Jos teigimu, juodaodžiai piliečiai, ypač jaunuoliai, ir taip dažnai neproporcingai tikrinami policijos. „Vis kas nors vyksta. Mes negalime net atsikvėpti“, – „The New York Times“ pasakojo D. Forte.

Susižavėjimas praeitimi

Pasak kolonializmo tyrinėtojos Sharon Baptiste, Didžioji Britanija vis dar žavisi savo imperine praeitimi, bet nesuvokia jos pasekmių. Žavėjimasis tariama praeities didybe iš dalies ir lėmė sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos. „Mes buvome imperija, bet kai kuriems asmenims atrodo, kad čia vis dar per daug tamsių veidų“, – teigia Sh. Baptiste.

Windrusho kartos migrantų pasuose buvo antspaudas: "Jungtinės Karalystės ir kolonijų pilietis". / Andrew Testa/nytimes.com nuotrauka

Daugelis britų nežino, kad milijonai paprastų piliečių turėjo bendrovių, besiverčiančių vergų prekyba, akcijų. Visoje šalyje ant karalių Jurgių I-IV epochos namų pakabintos paminklinės lentos vergais prekiavusius ir jų turėjusius asmenis eufemistiškai įvardija kaip Vest Indijos pirklius ar plantatorius.

Vargu ar daugelis britų nutuokia, kad net iki 2015 metų dalis jų mokesčių buvo skiriama atiduoti paskolai, kurią 1835 metais iš bankų pasiėmė vyriausybė, kad kompensuotų vergvaldžių nuostolius, paskelbus vergovę nelegalia.

D. Lammy praeitais metais privertė Oksfordo universitetą paviešinti duomenis, kurie parodė, jog 2015 metais net trečdalis jo koledžų nepriėmė nė vieno šalies aukštąją mokyklą baigusio juodaodžio. Parlamentaras neslėpė savo pasipiktinimo tuo, kaip vyriausybė elgiasi su Windrusho kartos piliečiais. „Tai anksčiau buvusių pavergtų, šios valstybės kolonizuotų asmenų palikuonys, kurie tarnavo armijoje per du pasaulinius karus, kurie buvo pakviesti į Didžiąją Britaniją ir kurie dabar tremiami iš šalies“, – teigė jis.

Užpraėjusią savaitę vidaus reikalų sekretorė A. Rudd atsiprašė už elgesį su Windrusho migrantais, pavadindama jį pasibaisėtinu ir neteisingu.

Tačiau imigracijos teisininkai mano, kad to neužtenka ir kad atsiprašyta per vėlai. Pasak jų, pareigūnai prieš kelerius metus, kai tik buvo sugriežtintos taisyklės, buvo įspėti apie pažeidžiamą Windrusho migrantų statusą, tačiau nieko nepadarė, kad juos apsaugotų.